| |

Dėl pasaulinės ekonominės krizės

2008 m. antrojoje pusėje JAV finansų sektoriuje prasidėjusi ekonominė krizė apėmė visą pasaulį. Ji nebuvo netikėta, kaip pasaulio oligarchija ir valstybių valdžios bando įteikti, nes Vakarų šalių ekonomikos jau iki krizės rodė nuosmukio požymius. Dar daugiau – matėsi sisteminės klaidos. Didysis kapitalas lobo ir išnaudojo visas sistemos silpnybes iki galo, ko pasekoje „pritrūko“ pinigų. Todėl tik įvykus krizei JAV prezidentas Dž.Bušas „suprato“, kad kalta sistema ir nepriežiūra. Tiesa pasakius, Vakarų kapitalistines ekonomikas cikliškai ištinka krizes, po kurių koreguojamos ir tobulinamos priemonės šalinančios (dalinai) kapitalizmo ydas. Valstybės, kurios nedaro atitinkamų sisteminių reformų, ilgainiui sustoja arba netgi smunka. Laisvosios rinkos sąlygomis ekonominių krizių išvengti – neįmanoma, nes kapitalistinis ūkis yra stichiškas ir neplaningas. Bet įmanoma sušvelninti recesiją. Valstybių valdžios privalo pasirūpinti, kad kuo tolygiau ir racionaliau krizės kaštai pasiskirstytų visuomenės sluoksniuose. Kadangi gyventojų perkamoji galia yra nepakankama (įvyko krizė), tai – reikia stengtis išlaikyti buvusį vartojimo lygį, kad rinkoje (kaip įmanoma švelniau) vėl susidarytų pusiausvyra tarp visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos. Visos pažangios valstybės šiuo metu tą ir daro. Tik nesimato sisteminių klaidų ir nepriežiūros problemų sprendimo. Jų nesprendimas ir tolesnis aplaidumas – neleis ilguoju laikotarpiu vykti socialinei pažangai.

| |

Restoranų savininkų “pataupymai”

Krizė vis labiau ir labiau įsisuka į įvairiausias gyvenimo sritis. Ne išimtis ir viešojo maitinimo sektorius: kavinės, picerijos, restoranai. Nuo pigiausių iki prabangiausių. Lankytojų mažėja, mažėja apyvartos, prastėja meniu. Kažkas išgyvens šį nelengvą laikotarpį, kažkas bankrutuos. Natūrali atranka. Išgyvens tik tie, kurie atras aukso viduriuką, sugebės pasirinkti tinkamą taktiką: nenuskriausti kliento ir nenuskriausti savęs. Jei jau vieno brangiausio restorano “Marino” savininkai planuoja greito maitinimo tinklą ir kimš skrandžius bulvėmis, tai ką planuoja kiti verslininkai? Kiti imasi primityvesnių metodų. Pvz. “Pica Jazz” vadovai nusprendė kainų ženkliai nekelti, jos ir taip ganėtinai aukštos. Jie tiesiog “apkarpė” porcijas. Gan agresyviai. “Nicos” salotose anksčiau karštas tunas buvo kone delno dydžio. Dabar gi iš jo liko tik ketvirtadalis. Didelei lėkštei skiriama ne daugiau nei vienas valgomasis šaukštas padažo. Anksčiau ten buvo pilama mažiausiai trys – keturi šaukštai. “Krevečių salotose” su padažu ta pati situacija, o krevečių ne tik kad sumažėjo, bet jos pačios sumažėjo. Anksčiau buvo vidutinio dydžio, sūryme, dabar tiekiama šaldytos, pačios mažiausios susitraukusios, t.y. pašarinės, kurios tinkamesnės žuvų šėrimui akvariume ar žvejybai. Beje, salotos blogai plaunamos ir džiovinamos, lėkštėje gausu nutekėjusio vandens, o salotos pagardintos žemėmis, kuris girgžda tarp dantų. “Čili pica” nuolat keičia kainas, tačiau tuo pačiu nuolat keičia patiekalų turinį.

| |

Krizė moterų akimis (3): taupymas ir šopoholizmas

Dabar vėl į kone kiekvieno namus ateina taupymo mada, tad galima į šį reiškinį pasižiūrėti su susuktu veidu, liūdnai ir be nuotaikos.. O galima tai daryti linksmai, su tam tikru azartu ir žaismingai, lyg tai būtų kažkoks naujas žaidimas, kuriame dalyvaujate jūs visi ir laimės tas, kas suras įvairiausių neįtikėtinų sprendimų. Pirmiausia iškelkite sau klausimą prieš dėdami prekes ant prekybos centro kasos takelio: ar tikrai man/mums viso šito reikia? Neįtikėtina, bet šopoholizmo sindromą turi kone kiekvienas pirkėjas, sunkia forma sergama rečiau. Kiekvienam tikriausiai pažįstamas jausmas, kai išsiruoši į parduotuvę pirkti tarkim: duonos, pieno ir kiaušinių, o parsinešame du pilnutėliausius ir sunkiausius maišus, ten palikę virš 200 Lt. Koks trečdalis pirkinių yra totalus šlamštas arba noriu – nereikia – noriu – gal pravers – imu. Jei dar kokia nuolaida ar magiškas žodis “akcija”, tai šakės, rankos pačios tiesiasi, lyg nesavos. Rezultate – pinigai išplaukė ir nebesgrįš jie. Taigi, prieš einant į PC sočiai pavalgom (alkanos akys ir gurgiantis skrandis – blogi patarėjai) ir susirašom lapuke papunkčiui, ko tikrai reikia. PC elgiamės kaip normalūs neligoti žmonės ir imam tik tai, kas griežtai papunkčiui lapuke. Viskas. Jūs jau sutaupėte 🙂 Jei tam lapuke yra prekės, kurios patenka į akcijinių prekių sąrašą – puiku. Du šūviai į vieną zuikį 🙂 Jei PC vyksta kažkokia turbinė akcija: kavai, aliejui, vynui, buitinei chemijai ir pan., galima šiek tiek pažaisti.

| |

Krizė moterų akimis (2)

Galima konstatuoti faktą, kad krizės pas mus kaipo tokios, kaip pučiamas devyniagalvis slibinas, tikrai nėra arba dar nėra ir viskas, kas susiję su krize tėra išpūstas “burbulas”. Ketvirtadienis, pats darbo laikas, vidurdienis, visų pramogų sostinė “Akropolis”, mašiną ieškoti statyti, nėra kur statyti, desperatiškai ieškoti, rasti už kažkiek šimtų metrų nuo įėjimo, įkišti, pyp pyp pyp. Ar čia tiek bedarbių suvažiavo ir trinasi po “Akropolį”, ar čia visos namų šeimininkės ratuotos atakuoja? Nežinau. Bet faktas – chaosas ir atakos. “Tiketa” bilietų kasa, eilė penkiametrinė, atsistoju į galą, už manęs netrukus susidaro dar tiek pat metrų ilgis, stebiu situaciją. Vidutiniška vieno žmogaus “stavkė” kasininkei – 200 – 300 litų. Pagrindiniai pirkiniai – dovanų čekiai. Aš asmeniškai pirkau bilietus į vieną koncertą, tai mažiausia bilietų kaina “tik” 50 Lt. plius 3 Lt. “Tiketa” mokestis plius 3 Lt. “Siemens” arenos mokestis (kas čia per nesąmonė?), tad bilieto kaina išauga iki 56 Lt. Paskaičiuokit, kiek kainuoja pvz. keturių asmenų šeimai, standartiškai. Ne, prie “Tiketos” krizės požymių nerasta. Savaitgalį draugė į pramogų sostinę “Akropolį” iš viso nepateko, o dar erdvesnę sostinę (kaip patys deklaruoja) “Panoramą” apvažiavo iš tolo, nes kaip pati sakė: be šansų. Kokia krizė? Seimūnai pareiškė, kad kels akcizus alkoholiui. Vadinasi reikia nepraleisti momento. Dar tuomet, kai buvo Maximoje akcija -20% stipriesiems gėrimams užsiprekinau kaip buožė visokių ir dideliais litražais.

| |

Krizė: Banko kortelės taps nebepageidaujamos

Dabar toks metas, kai daug kam reikia grynųjų pinigų, kad galėtų išmokėti “vokelius”, padengti degančias skolas ar išsimokėti sau į kišenes (ar kt. išlaidos). Nesvarbu kam, bet dabar grynieji pinigai yra gėris. Todėl nenustebkite, kai sulig kiekviena diena jums bus vis dažniau pasakoma tokia stebuklinga frazė (ji gali kisti, bet esmė bus ta pati): “Deja, sutriko kortelių nuskaitymo aparatas; kažko stringa; atsiprašome, bet negalime nuskaityti” Ir t.t., ir pan. Jau kuris laikas Rusijoje banko kortelės nebepageidaujamos, dėl neaiškios bankų padėties ir dėl nesaugumo, be to dabar visi vertina grynuosius ir jei jais moki, gali iš karto gauti 5% nuolaidą. Nebenusipirksi bilietų kelionėms, baldų, automobilių, kt. vertingų prekių, jei neturėsi šlamančiųjų. Neturi? Būk mielas, nusiimk bankomate. Kiekvienas nuėmimas kainuos x proc., bet parduotuvė iš karto gaus pinigus. Nes jiems taip pat reikia mokėti tam tikrą procentą už bankines operacijas. Šiandien banko kortelių nebepriėmė “Akropolio” “Maxima” 🙂 Prieš savaitgalį, kai nemažai vilniečių apsipirkinėja gausiai, riebiai, dosniai ar visai savaitei į priekį. Prie kasų buvo daug aistrų, juk dabar nemadinga nešiotis daug grynųjų. Taigi, “Maximai” reikia pinigų, neveltui kassavaitę skelbia fantastines nuolaidas, kompleksines nuolaidas, nuolaidas viskam, nuolaidas visiems… Taip pat kortelės “neveikė” keliose avalyne ir jaunimui skirta apranga prekiaujančiose parduotuvėse.

| |

Krizė pasaulį nubloškė į trijų dešimtmečių praeitį

Spalio pabaigoje pasaulio kompanijų akcijų vertė dar labiau nusmuko. Vakarų šalių rinkos prarado 10—15 proc., Azijos — 20—25 proc. vertės. Tačiau visus pranoko Rusija, kurios rinkoje vien per spalio mėnesį investuotojų nuostoliai sudarė daugiau kaip 50 proc. Šiuo metu Rusijos akcijų kainos jau šiek tiek vėl pakilo. 2008 metų spalis buvo katastrofiškiausias mėnuo pasaulio rinkoms per kelis pastaruosius dešimtmečius. „Reuters“ teigimu, Amerikos „Dow Jones Industrial Average“ indeksas šių metų spalį sumažėjo 14,1 proc. Tai buvo pats ryškiausias mėnesio nuosmukis nuo 1998 metų rugpjūčio. „S&P 500“ indeksas krito 16,9 proc. — žemiausiai nuo 1987 metų. Bendrasis Europos „FTSEurofirst 300“ indeksas šių metų spalį prarado 12,7 proc. Tai didžiausias kritimas nuo 2002 metų spalio. Kinijos, Honkongo ir Korėjos indeksai, per spalį nukritę net 22—25 proc., sumušė paskutinio dešimtmečio kritimo rekordus. Japonijos „Nikkei Average“ indekso kreivė spalio mėnesį nusileido 23,8 proc., „Nikkei“ tai prasčiausias rodiklis per visą 58 metų indekso skaičiavimo istoriją. Tyrimų bendrovės „Citigroup“ vertinimu, pasaulio kompanijų akcijų vertė per spalį atsidūrė lygmenyje, buvusiame prieš 30 metų. Ypač stipriai nukentėjo besivystančių šalių ekonomika. Spalio mėnesį Rusijos fondų indeksai nukrito iki 2004 metų lygio. Vertybiniai popieriai Rusijoje per spalį prarado apie pusę vertės, o rublio kursas smuko 28,8 proc., pasiekęs žemutinę kritimo ribą nuo 1998 metų Rusijos krizės laikų.

| |

Krizė – ne baubas, o proga susimąstyti

Turbūt daugeliui į atmintį įsirėžė vaizdas, kaip konservatorių lyderis A.Kubilius, tarsi artimas giminaitis, išėjęs iš nirštančio ligonio palatos, persimainiusiu veidu konstatavo: padėtis blogesnė nei tikėjomės. R.Juknevičienė antrino, kad konservatoriai tikrosios padėties neketiną slėpti. Bet kokia ta tikroji padėtis? Klausimą galima kelti ir taip: ką pirmiausiai norėjo pasakyti A.Kubilius – tą, kad Lietuvos ekonomikos padėtis iš tikrųjų yra blogesnė, nei mes visi manome, ar tai, kokie blogi yra socialdemokratai, sugriovę šalies ekonomiką ir, maža to, slėpę tikrąją padėtį? Ir dėl šio „kilnaus tikslo“ dar kartą įspirti laikinai nuo arenos nuėjusiems socialdemokratams paaukojo daugybės Lietuvos žmonių ramybę, kurie ne tiek daug išmano apie ekonomiką. Rusų politologas V.Portnikovas, aptardamas padėtį Rusijoje, neseniai rašė, kad valdžia paprastai yra linkusi ruošti žmones blogiausiam, tad paskui jie bet ką priima kaip geresnį. Deja, kaip sako politologas, ši taisyklė yra bendra ir demokratiniams lyderiams, ir autoritarinės sistemos propagandininkams. Maža to, jei padėtis iš tikrųjų nėra tokia bloga, tik truputį susvyravusi, ir jei katastrofa, kuriai liaudis buvo ruošiama, taip ir neįvyksta, tai valdžiai leidžia nuopelnus prisiskirti sau: štai, kaip sumaniai mes pasidarbavome, kokios katastrofos išvengėme! Be abejo, neužmirštant priminti, kad katastrofos vos nesukėlė buvusioji valdžia.

| |

Krizė skverbiasi į žmonių širdis

Ekonomikos krizė kerta ne tik per žmonių kišenes, bet kenkia ir tarpusavio santykiams. Ji paryškina tamsiąsias charakterio savybes, žlugdo trapius meilės ryšius ir leidžia klestėti alfonsams. 38 metų britė Jennifer pradėjo kitomis akimis žiūrėti į savo mylimąjį, metais jaunesnį Alexą, kai šis prarado darbą banke. Iš pradžių moteris buvo supratinga ir palaikė partnerį, bet netrukus pajuto, kad kažkas yra ne taip. Moteriai atrodo, kad jeigu Alexas iš tikrųjų stengtųsi, jis jau būtų radęs naują pajamų šaltinį. Kai jiedu susėda vakare ir pasidalija dienos įspūdžiais, Jennifer netenkina vyro nuveikti darbai. Santykių atmosfera dažnai įkaista, pora pradeda kivirčytis. Šis pavyzdys puikiai demonstruoja, kaip ekonominė krizė gali sugadinti poros santykius ir atskleisti partnerių tamsiąsias puses. „Kodėl mes teisiame savo mylimąjį, kai jis susiduria su dideliais sunkumais? Nes rinkdamiesi partnerius giliai širdyje jaučiame, kad jie turi įgyvendinti tam tikros nerašytos sutarties sąlygas: bendrame gyvenime tu darysi dalykus X, Y ir Z, o aš darysiu dalykus A, B ir C, – britų dienraštyje „The Times“ aiškino šeimos santykių ekspertė Pam Spurr. – Kai šis susitarimas žlunga, pavyzdžiui, netekus darbo, jaučiamės nuvilti. Jei nesate labai atlaidūs, kaip Jennifer, tuomet lengva pamiršti apie tikrai svarbius dalykus: palaikymą ir užuojautą.“ Yrančių porų skaičius auga lyg ant mielių. Londono teisininkai nežino, ar džiaugtis, ar liūdėti dėl to, kad skyrybų prašymų šį mėnesį padaugėjo.

| |

Mano kaimynės vardas Krizė

Pokalbis įvyko mano galvoje, nes per uždarą langą nelabai kas girdėti. Bet pastaruoju metu eiliniam lietuviui išties tapo dar lengviau užmegzti pokalbį su gatvėje sutiktu pažįstamu. Bent jau šiuo aspektu palengvėjo gyvenimas. Nebereikia apkalbinėti giminių ir bendradarbių – nebent apraudoti tuos, kuriuos išsviedė lauk dėl etatų mažinimo. Pastarosiom savaitėm krizė užgulė iš visur, o labiausiai, iš pašnekovų lūpų ir pašto dėžutės. Nusprendusi praturtinti jūsų esamus ir būsimus pokalbius apie krizę, siūlau keletą citatų. Svarbiausia krizės metu – geras humoro jausmas…. Štai viename internetinių tinklų aptinku žinią, jog pastebėtas neįtikėtinas krizės poveikis pasauliui: moterys ėmė tekėti iš meilės. Aptariu jį su sutiktu draugu, kuris priduria: kad įrodytų meilę prarastiems pinigams. Kitas bičiulis jau kurį laiką savo Skype fraze skelbia: „Yra du krizės sprendimo scenarijai: vienas fantastinis ir vienas realistinis. Realistinis – tai kad atskris ufonautai ir mus išgelbės, o fantastinis – kad konservatoriai ims ir ją išspręs.“ Gaila konservatorių, bet ir apklausos rodo, kad žmonių nežavi didysis antikrizinis planas. Savaitgaliui atvykusi draugė, pokalbiui apie krizę įpusėjus, dėsto savo (o gal nugirstą) požiūrį: „Mano dienotvarkė yra tokia įtempta ir suplanuota į priekį, kad krizei vietos joje nebėra.“ Radikalesnių pokalbių apie krizę metu su vienu kolega išsiaiškiname, kad krizė gali taip nusmukdyti ekonomiką, kad visiems lietuviams teks grįžti į medžioklės ir rinkimo laikus.

| |

Finansų krizė: priežastys, pasekmės ir pamokos

Finansų rinkas išsiūbavusi JAV antrinių paskolų krizės bei kuro ir maisto krizių banga atnešė sunkumų ne tik Europos bankams, bet ir diržus turintiems susiveržti žmonėms. Europiečių laukia negrąžintos paskolos, perkamosios galios mažėjimas ir nedarbo didėjimas. Ar pasitikėjimą grąžins JAV 700 mlrd. dolerių gelbėjimo planas ir kitų vyriausybių, norinčių išvengti praėjusio šimtmečio ketvirtojo dešimtmečio klaidų, pastangos? Ko tikėtis iš krizės ir kaip apsisaugoti nuo ekonomikos lėtėjimo spąstų? Ekonomikos ir finansų politikos srityje dirbantiems europarlamentarams šiuos klausimus uždavėme prieš spalio 9 d. plenariniame posėdyje vyksiančias diskusijas dėl finansų rinkų priežiūros priemonių. „Dabartinis finansų krizės epizodas nenustebino – padėtis Europoje susijusi su situacija JAV“, – aiškina Ekonomikos komiteto pirmininkė Pervenche Berès. „Amerikoje bankai lyginant su kiekvienu realių investicijų doleriu skolina 32 dolerius, tuo tarpu Europoje 1 indėlio doleris atitinka 12 paskolintų dolerių. Kenčiame nuo Amerikos ekscentriškumo“, – mano Margaritis Schinas (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija, Graikija), sakydamas, kad „puota baigėsi“. Vokiečių europarlamentarė Heide Rühle (Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljansas) krizės plėtimosi šaknis regi naujoviškuose finansų produktuose ir perdėtame saugumo jausme.