Tag archives for Drakonai - Page 2

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 24

Marius smalsiai dairėsi – dabar jis turėjo gerokai daugiau ir ramesnio laiko, nei anąsyk. Olos skliautai, sienos buvo aukštos, lygios, tarytum išrėžtos kokiu nors aštriu daiktu ir labai priminė urvą, kuriame jis susitiko su ketvirtuoju Drūkšių saugotoju, apie kurį taip…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 8

kiekviena užauginti po dešimt vaikų! Per dešimt metų – aštuoni šimtai! Vienos pilies įgula… Neatrodo, kad per didelė kaina už dvigubą derlių, kurio vis tiek neina parduoti, jeigu neįsileidžia kaimynai? Marius kažką sumykė, o Dringis tęsė: - Taigi, viskas ne…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 23

- Šalin nagus, - piktai vyptelėjo ji, traukdamasi atatupsta, - kodėl tau neleidžia ramiai sirgti? - Aš juk jau beveik sveikas – matai, vaikštau, kalbuosi, ir…! – valiūkiškai nusišypsojo. - Neblevyzgok! Žiniuonė sakė, kad tau reikia dar gulėti. Kad žaizda…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 7

Aldrikis vėl nusišypsojo: - Jūsų aukštenybės, aš užtikrinu, niekas negali prieiti prie didžiųjų Drūkšių. Niekas, išskyrus jiems skirtą auką ir mus. Visų kitų laukia neįsivaizduojamos kančios. - Kokios kančios? - nustebo Šbarkasas. - Kokios? – Aldrikis staiga nuvėrė pasiuntinį šaltu,…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 6

Šbarkasas padovanojo juokdariui nedraugišką žvilgsnį, mat tuo metu šluostėsi prakaito lašus nuo pliktelėjusio viršugalvio. - O kuriame name gyvena vyriausiasis? - pasiteiravo Fervergonas. - Viduriniame. Kituose – žynių patarnautojos. Beje, prie būstų nepriimta prijoti, galima tik prieiti. Tad malonėkite nulipti…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 21

“Jis sujudėjo… Jis… Užsimerkė!”, gąsliai šūktelėjo kažkas iš būrio ir keletas baltmarškinių iš karto puolė vedžioti ore ženklą, ginantį nuo piktųjų dvasių. Aldrikis prarijo paskutinius žodžius ir vėl įsistebeilijo į juokdario kūną. Milda, baimingai apsidairiusi ir virpėdama it epušės lapas,…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 5

kažkodėl nedegė nė vienas deglas. Netoli menės durų jis prigludo prie sienos, atsargiai ištraukė šaką, buvusią lentoje ir įsiklausė. Svetimšaliai nemiegojo… - Rytoj mes susitiksime su šventikais, – pasigirdo storas vieno iš pasiuntinių balsas, tikriausiai to tylenio džermino, kurio vardo…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 20

- Oho! – vėl sugriaudėjo burtininkas, - juokdarys pasijautė didvyriu, susikovusiu su juoduoju tironu? – Marius tylėjo, bet tai nebuvo pagarbi baimės tyla. - Kvailys, tu, Mariau, - pašaipiai sviedė šeimininkas, staigiai vėl sumažėdamas ir atsilošdamas krėsle, - sakai, kam…
Plačiau >>

Sakmė apie juokdarį Marių, slibinus Drūkšius, klastą, meilę ir mirtį 4

apgyvendina Ledakalnio ledo rūmuose, kuriose jos jiems dainas dainuoja ir šokius šoka, kad nebūtų liūdna šiluma rūpintis. Taip iki šios dienos… - Štai kaip… - nutęsė pasiuntinys. - O nelikus žiemos suklestėjo Aukštija, - tęsė juokdarys, - žemės ir sodai…
Plačiau >>