Darbuotojai

Miestas jau seniai pasipuošė kalėdinėmis lemputėmis, tačiau jas mato toli gražu ne visi. Ne visi ir nori matyti – juk laukia begalė ataskaitų, susitikimų, nervinės įtampos, kokios dar lemputės? Nėra laiko džiaugtis kalėdinėmis nuotaikomis… O gal paprasčiausiai persidirbote? 35 metų vadybininkė Vilma pasakoja: “Viskas prasidėjo nuo to, kai viršininkas pareikalavo stebuklingų ir neįgyvendinamų rezultatų. Norėdama jam įtikti pradėjau dirbti vakarais ir savaitgaliais. Darbas tapo nepakeliama našta, o po kurio laiko mane ėmė kankinti vidinė “ugnis”. Kone kasdien jaučiau begalinį norą verkti, milžinišką nuovargį, galvos bei raumenų skausmą, stresą, turėjau ir atminties sutrikimų, man tapo sunku spręsti paprastus klausimus. Tapau tarsi paralyžiuota.” Vilma nesusirgo. Ji tiesiog išgyvena krizę, arba vadinamąjį perdegimą. Anot Belgijos neuropsichiatro Patricko Mesterso, perdegimas – fizinis ir emocinis išsekimas, kurį lemia nepakeliami darbo krūviai. Perdegimo padariniai gali būti labai liūdni – nuolatinis nuovargis, skausmai, stresas, depresija, abejingumas viskam, cinizmas, irzlumas, motyvacijos stoka, pakitusi ir kolegoms nesuprantama elgsena ar netgi darbo netektis. Pastebėta, kad savo fizinius, emocinius ir protinius išteklius švaistantys asmenys dažnai save laiko aukomis. Darbe esą juos nuvertina, moka per mažą atlyginimą, jų talentas nepripažįstamas, nepatikimos trokštamos pareigos, ribojama žodžio laisvė.

Daugelio įmonių vadovai metams baigiantis suka galvas, kaip darbuotojus pasveikinti su gražiausiomis metų šventėmis. Vienos įmonės stengiasi pradžiuginti kolektyvą linksmu kalėdiniu vakarėliu, kitos – dovanomis, netgi savo gaminiais. Darbdaviai įsitikinę, kad šventinės staigmenos didina darbuotojų motyvaciją, stiprina kolektyvo ryšius. „Kasmet darbuotojams organizuojame kalėdinį vakarėlį, kurio metu juos sveikiname su šventėmis ir apdovanojame. Taip norime sukurti šventinę nuotaiką įmonėje ir tikimės sulaukti daugiau šypsenų iš savo darbuotojų. Be abejo, kalėdinės dovanos didina darbuotojų motyvaciją, lojalumą, stiprina kolektyvo ryšius”, – įsitikinęs bendrovės „Arvi ir ko” reklamos ir viešųjų ryšių koordinatorius Andrius Jasinskis. – Bent kartą per metus visi pabūname kartu.” Pasak pašnekovo, šiemet toks vakarėlis jau suplanuotas. Per jį kiekvienas darbuotojas burtais ištrauks numerėlį ir gaus dovaną, kurios vertė – apie 50 litų. Pasak AB „Kauno tiltai” personalo ir komunikacijos direktorės Vaidos Kavaliauskienės, pernai ši įmonė darbuotojams dovanojusi dovanų čekius šiais metais juos nusprendė pradžiuginti originalesne dovana – kelione. Administracijos darbuotojai, kurių įmonėje yra apie 140, po Naujųjų metų 7 dienoms vyks pailsėti į egzotišką šalį. Kitiems darbuotojams švenčių proga bus dovanojami šilti pledai ir kitokios dovanos.

Darbas, kurį kadaise mylėjote, dabar tapo našta? Praleidote ne vienerius metus darydami tuos pačius dalykus ir nė kiek nepalypėjote aukštyn karjeros laiptais, o net ir atsiradus galimybei nežinia ar norėtumėte lipti aukštyn? Vienintelis dalykas, kurį tikrai žinote – kažkas turi pasikeisti. Kai baigiasi darbo pradžios „medaus mėnuo”, dauguma profesionalų praranda savo motyvaciją, todėl atitinkamai nukenčia ir jų darbo rezultatai. Ką daryti jei profesinis entuziazmas išnyksta? Ieškotis kito darbo yra viena iš aiškių galimybių, bet kas, jei nenorite vėl visko pradėti iš pradžių? Ar įmanoma vėl sugrąžinti meilę kadaise taip patikusiam darbui? Atsakymas – taip. Pasidalinsime keletu patarimų, kurių gali pakakti, kad vėl įsižiebtų jūsų profesinio entuziazmo ir motyvacijos kibirkštėlė. Nors darbo iššūkiai ir atsakomybė iš prigimties yra stresą sukeliantys dalykai, jie padeda išsaugoti susikaupimą ir nuolatinį darbo tempą. Jei jaučiate entuziazmo trūkumą, tikėtina, kad kažkuriuo metu iššūkiai jums tapo per lengvi, o atsakomybės sritis nepasikeitė jau gana ilgą laiką. Štai kaip viską galima pakeisti. Darbo istorijos peržvelgimas yra puikus būdas ieškoti naujų atsakomybės sričių. Peržvelkite konkrečius projektus, kurių vykdymas darbo dabartinėje bendrovėje metu jums suteikė malonumo. Šiuo atveju esminiai žodžiai yra „suteikė malonumo”, nes išanalizavę karjeros repertuarą galėsite palyginti tai, ką darėte vykdydami tuos projektus su tuo, ką darote dabar.

Kaip manote, ar reikia motyvuoti vidurinės ir žemesnės valdymo grandies personalą? Į šį klausimą daugelis prekybos kompanijų vadovų atsakytų: ne. Kam motyvuoti pardavėjus, konsultantus, jei jie ir taip dirba bei dirbs, nes šiuo metu nerastų įdomesnio ir geriau mokomo darbo. Todėl daugelis parduotuvių, prekybos centrų labai dažnai serga visiems žinoma liga kadrų rotacija. Žinoma, kas nors gali atsakyti, kad yra vienas gana paprastas gydymo būdas staigi naujo darbuotojo paieška. Pabėgusio pardavėjo darbo vieta nebūna laisva. Tačiau niekas nesusimąsto apie tai, kad pardavėjo pakeitimas sutrikdo visą įmonės veiklą. Kompanija patiria ir moralinių, ir materialinių nuostolių: tenka gaišti laiką ir leisti pinigus naujo pardavėjo paieškai, atrankai, adaptacijai, mokymui. Vėliau nauji darbuotojai, įgiję žinių, patirties, mėgina parduoti save darbo rinkoje kuo brangiau. Šis procesas primena uždarą ratą. Jūs nuolat grįžtate prie opios problemos, kurios diagnozė rotacija… Ką gi daryti? Pirmiausia norime priminti: pardavėjai taip pat žmonės, tik priklauso vidurinei ar žemiausiai valdymo grandžiai, taigi ir jų poreikiai nėra tokie dideli kaip, tarkime, tos pačios kompanijos direktoriaus ar aukščiausio vadybininko. Todėl reikia rasti būdų, kaip skatinti šiuos darbuotojus efektyviau dirbti. Šiame straipsnyje panagrinėsime tam tikras žemesnio ir vidurinio valdymo lygmens motyvavimo ypatybes.

Jau senokai išpopuliarėjo įvairių mokymų organizavimas. Šiuo metu galima rasti seminarų, kursų, konferencijų ar kitų mokymų bet kokiomis temomis. Net jeigu jums rūpima tema dar nėra pasiūlyta, tikrai atsiras galinčių tai suorganizuoti. Kaip sakoma, už pinigus nusipirksi viską. Stebint mokymų rinkos tendencijas, tradicijas, galima pastebėti, jog dažniausiai mokymai yra “neįkandami” paprastiems žmonėms. Dažnai tai būna tik pasiturinčių žmonių ar didesnių įmonių (su didesniais biudžetais) darbuotojams. Tokių seminarų kainos dažnai viršija tūkstantį litų. Neretai pasitaiko ir dar brangesnių. Yra tokių, kurie neverti mokamos kainos, už kitus – verta sumokėti ir kur kas daugiau. Galima daryti išvadą, jog šiuolaikinis “mokslas” (ryžto, verslumo, pasitikėjimo savimi, atminties, emocinio intelekto ir pan. skatinimas ar tobulinimas) yra prieinamas tik jau šį tą gyvenime pasiekusiems žmonėms. Bet ar ne labiau tokių pamokymų reikėtų sunkiau gyvenantiems? Paklausa visuomet vysto pasiūlą. Jeigu bus poreikis, atsiras ir produktas (paslauga ar prekė – nesvarbu). Tad ko žmonės šiais laikais nori išmokti? Kaip užsidirbti milijoną? Kaip gyventi geriau? Kaip labiau pasitikėti savimi ir tikėti šviesiu rytojum? Kaip save motyvuoti dirbti? Atleiskite už sarkazmą, tačiau tokių siūlomų mokymams temų yra begalės. Į visus klausimus aš randu tik vieną atsakymą – reikia tiesiog dirbti. Dirbti, dirbti ir dirbti. Tik darbu galima kažko pasiekti. Tik darbo vaisiai – rezultatas – suteiks mums pasitenkinimą.

Jau nuo senų laikų egzistuoja aforizmas, kad sėkminga kompanijos veikla yra jos darbuotojų sugebėjimų bei motyvacijos sandauga. Kompanijos personalas tai daug daugiau nei darbo jėga, tai pagrindinis kompanijos resursas ir kapitalas. Darbuotojų motyvacija yra, ar bent turi būti vienas iš svarbiausių klausimų direktoriams, vadovams, personalo vadovams ir vadybininkams. Vadovas turi sugebėti rasti jautrias stygas savo pavaldinių sielose, kurias įtakojant galima motyvuoti juos pasiekti aukštų darbo rezultatų. Teisingas nepiniginių motyvų naudojimas paskatina personalą kuo efektyviau naudotis savo žiniomis, gebėjimais, talentais. Be to, kaip piniginė taip ir nepiniginė motyvacijos sistema turi būti suformuota tokiu būdu, kad kiekvienas darbuotojas justi save visos motyvų visumos dalele. Niekam ne paslaptis, kad skirtingi žmonės nevienodose situacijose ir tam tikromis sąlygomis dirba skirtingai. Todėl kiekviename darbuotojuje pirmų pirmiausia reikia įžvelgti asmenybę. Jei Jūs veikiate būtent taip, tai jūsų darbuotojams labai pasisekė. Jūsų įmonės darbuotojas gali skirti daug laiko darbui, bet prie viso šito reikia atminti, kad jis bus suinteresuotas dirbti su visa energija, kai jis jaus balansą tarp asmeninės ir darbo veiklos. Šiandien labai mažai kas tiki moralinių stimulų panaudojimo efektyvumu, be to būtent taip mąsto daugelis vadovų, negu patys darbuotojai.

Kad žmogus darbe jaustųsi laimingu, regis, jam reikia tik susirasti darbą, kuris patiktų. Tačiau kartais žmonės jaučiasi nelaimingi, nors daro tai, ką mėgsta. Didžiosios Britanijos laikraštis “The Times” siūlo nuotaiką pagerinti klausantis grupės ABBA dainos “Super Trouper”. Tačiau jei kolegos nemėgsta ABBA muzikos, nuotaiką darbe galite pagerinti laikydamiesi kelių paprastų taisyklių. Į visą žvelkite plačiau. Tai, ką darote darbe, yra svarbi, bet ne svarbiausia jūsų gyvenimo dalis. Stenkitės prisiminti viską, kas yra gera, tai kas vyksta kitose jūsų gyvenimo srityse. Pažvelkite į tai, kas vyksta, kitomis akimis. Jei atsibodo monotoniška rutina, pažvelkite į bendrą vaizdą ir prisiminkite, kodėl jūs pasirinkote būtent šį darbą. Pavyzdžiui, jums patinka kompanijos tikslai (organizacija kovoja su skurdu), darbas šioje įmonėje leis įgyti patirties, kuri būtina pareigoms, apie kurias svajojate. Apsupkite save laimingais žmonėmis, net jei tam reikės ką nors padaryti kitų žmonių labui. Žmonės teigiamai reaguoja į tai, kad jūs jiems padedate. O tokios emocijos yra užkrečiamos. Laikykitės atokiau nuo bambeklių: laimingi žmonės neleis jums liūdėti. Ir atvirkščiai – bambekliai gadins jums nuotaiką. Susitaikykite su realybe. Koncentruokite savo dėmesį į teigiamus, o ne neigiamus dalykus. Atiduokite save visą. Jei žinosite, kad darbą atliekate labai gerai, jausite didelį pasitenkinimą.