Verslo pradžia: ar Jūs psichologiškai pasiruošę kurti nuosavą verslą?

Įmonės įkūrimas yra tik formalumas, svarbiausias klausimas, kuris turėtų jaudinti verslininką, ar jis sugebės įsitvirtinti rinkoje ir vystyti verslą. Anot Pasaulio Banko, net esant palankioms verslininkystės sąlygoms, apie 50 proc. smulkių įmonių bankrutuoja per pirmuosius veiklos metus.

Kodėl tiek daug bankrotų jau per pirmuosius metus?

Dažniausia žlugimo priežastis – steigėjai nesugeba valdyti kompanijos ir psichologiškai nepasiruošę prisiimti atsakomybės. Prieš steigiant firmą, pirmiausia reikėtų suvokti, ar tam esate pasiruošę psichologiškai.

Jei svarstote apie savo verslą, pirmiausia įvertinkite pagrindines savo charakterio savybes ir asmeninius pasiekimus. Nereikia galvoti, kad formalus savo verslo įsteigimas kažką iš esmės pakeis. Jei Jūs esate sėkmingas samdomas darbuotojas, skiriate darbui daugiau laiko nei reikalauja samdomo darbuotojo įsipareigojimai, Jums bus nesunku ir darant savo verslą. Tačiau, jei manote, kad sukūrus savo verslą, staiga atsiras noras darbuotis, skirsite jam daugiau laiko – tai greičiausiai klystate. Pirminis entuziazmas praeis po keleto mėnesių ir greičiausiai rezultatai bus ne geresni nei samdomoje pozicijoje.

Reikia susitaikyti su tuo, kad kuriant savo verslą, pradžia finansiškai gali būti sunkesnė nei dirbant samdomoje pozicijoje. Savo verslo steigimas tikintis, kad pavyks daugiau uždirbti, yra dažnai iliuzinis – tai pavyksta tik perimant dalį svetimo verslo arba įgyvendinus genialią idėją. Dažnai verslas steigiamas mąstant, kad samdomas darbas neįvertinamas taip, kaip turėtų būti. Jei taip galvojate, reikia išsiaiškinti, ar taip yra iš tikrųjų, ar jei Jūs, padarę verslą su dabartinėmis darbų ir pajamų iš šio darbo apimtimi, sugebėsite išmokėti tokį atlyginimą, kokį gaunate. Įvertinkite ne tik, kiek pajamų atnešate, bet ir kiek kainuoja tas pajamas aptarnauti – nuoma, aptarnaujantis personalas, biuro išlaidos, mokesčiai.

Sėkmingiausiai verslą vysto tie, kam savas verslas yra galimybė savirealizacijai, įgyvendinant kitiems nepriimtinas idėjas. Ar tikrai esate pasiruošę savo verslui, įvertinkite, išsprendę šiuos testukus.

TESTAS 1

Žemiau pateikta 10 teiginių. Įvertinkite, kaip dažnai jie atitinka Jūsų veiksmus, norus, jausmus.

Vertinimo skalė

Niekada arba labai retai – 1 balas;
Retai – 2 balai;
Maždaug 50 procentų – 3 balai;
Dažnai – 4 balai;
Visada arba labai dažnai – 5 balai.

1. Kai reikia priimti svarbius sprendimus, aš veikiu ryžtingai.
2. Aš jau šią sekundę galėčiau aprašyti popieriaus lape, ką noriu veikti gyvenime.
3. Mano darbas ir asmeniniai tikslai dažniausiai vienas kitą papildo.
4. Pirmai galimybei pasitaikius, stengiuosi savo pasiekimus objektyviai įvertinti.
5. Mano darbas man suteikia malonumą.
6. Man svarbu patirti sėkmę ir pasimėgauti tuo jausmu.
7. Aš puikiai sutariu su kolegomis.
8. Aš puikiai įsivaizduoju, ką noriu pasiekti darbe.
9. Aš diskutuoju su kolegomis apie asmeninius ilgalaikius planus.
10. Paprastai aš pasiekiu tai, link ko veržiuosi.

Rezultatų skaičiavimas

1. Suskaičiuokite balus.
2. Padalinkite gautą sumą iš 50. Gautas skaičius – Jūsų asmeninių tikslų koeficientas. Jeigu koeficientas nebus artimas 1, Jums dar reikės nemažai „padirbti”, kad suprastumėte, ko siekiate.

Kiekvienai, savarankiškai plėtojamai veiklai, reikalingos tam tikros bendrosios savybės. Ar Jūs tokių savybių turite, ar jų pakaks – atsakysite sau, išsprendę antrąjį testą.

TESTAS 2

Į žemiau pateiktus teiginius atsakykite „taip” arba „ne”.

1. Kilimas karjeros laiptais daugiau priklauso nuo palankiai susiklosčiusių aplinkybių, nei nuo paties žmogaus pastangų.
2. Dažniausiai žmonės skiriasi todėl, kad nenori prisitaikyti prie vienas kito.
3. Liga – tai atsitiktinumas. Jei lemta susirgti – nieko nepakeisi.
4. Žmonės vieniši todėl, kad patys neparodo noro ir iniciatyvos susidraugauti su aplinkiniais.
5. Ar įgyvendinsiu savo norus – dažnai priklauso nuo aplinkybių.
6. Neverta stengtis užkariauti kitų žmonių simpatijas.
7. Išorinės aplinkybės (tėvai, materialinė gerovė) – įtakoja šeimyninę laimę ne mažiau nei sutuoktinių santykiai.
8. Aš dažnai jaučiu, jog mažai įtakoju tai, kas vyksta mano aplinkoje ar su manimi.
9. Paprastai įmonės veikla daug efektyvesnė, kai darbuotojai visiškai kontroliuojami, o ne, kai jiems duodama laisvė spręsti ir veikti patiems.
10. Mano įvertinimai mokykloje dažniausiai priklausė nuo atsitiktinių aplinkybių, tokių kaip mokytojų nuotaikos, o ne nuo mano asmeninių pastangų.
11. Kai aš kuriu planus, tikiu, kad juos ir įgyvendinsiu.
12. Tai, kas daugeliui atrodo sėkmė, išties yra tikslingų pastangų rezultatas.
13. Manau, kad sveikas gyvenimo būdas gali labiau padėti išsaugoti sveikatą, nei daktarai ir vaistai.
14. Jeigu žmonės vienas kitam netinka, tai, kad ir kiek stengtųsi gerinti šeimyninį gyvenimą, vis tiek nieko doro neišeis.
15. Jei aš padarau kažką gero, dažniausiai tai įvertina ir aplinkiniai.
16. Vaikai išauga tokie, kokius juos užaugina tėvai.
17. Manau, kad nutikimas ar likimas mano gyvenime nevaidina svarbios rolės.
18. Aš stengiuosi toli į priekį neplanuoti todėl, kad daug kas priklauso nuo to, kaip susiklostys aplinkybės.
19. Mano pažymiai mokykloje dažniausiai priklausė nuo pastangų ir pasiruošimo pamokai.
20. Šeimyniniuose konfliktuose dažniausiai jaučiuosi aš kaltas, o ne kaltinu kitą pusę.
21. Daugumos žmonių gyvenimas priklauso nuo aplinkybių samplaikos.
22. Aš teikiu pirmenybę tokiam vadovavimui, kada pats savarankiškai galiu spręsti, ką ir kaip daryti.
23. Manau, jog mano gyvenimo būdas jokiu būdų nėra mano ligų priežastis.
24. Būtent nesėkmingų aplinkybių sankaupa trukdo žmonėms „prasimušti” savo veiklos srityje.
25. Dėl blogos organizacijos valdymo atsakingi patys, joje dirbantys, asmenys.
26. Aš dažnai jaučiu, jog nieko negaliu padaryti dėl susiklosčiusių tam tikrų santykių šeimoje.
27. Jeigu labai užsimanysiu, galėsiu palenkti į savo pusę bet ką.
28. Augančią kartą formuoja tiek daug veiksnių, jog tėvai bejėgiai ugdyti jų charakterį.
29. Kas su manimi atsitinka – tai tik mano paties veiklos rezultatas.
30. Kartais sunku suvokti, kodėl vadovai daro taip ir ne kitaip.
31. Žmogus, nesugebėjęs darbe pasiekti tam tikrų rezultatų, tikriausiai neįdėjo pakankamai pastangų.
32. Dažniausiai iš savo šeimos narių gaunu tai, ko noriu.
33. Dėl man nutikusių nesėkmių ir nemalonumų, būdavo kalti kiti, ne aš.
34. Vaiką visada gali apsaugoti nuo peršalimo, jeigu seksi kiekvieną jo žingsnį ir tinkamai aprengsi.
35. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, aš linkęs kiek palaukti, kol problemos išsispręs pačios.
36. Sėkmė yra sunkaus darbo rezultatas ir mažai priklauso nuo atsitiktinumų.
37. Jaučiu, kad nuo manęs labiausiai priklauso mano šeimos laimė.
38. Man visada buvo sunku suprasti, kodėl vieniems žmonėms aš patinku, o kitiems ne.
39. Aš linkęs priimti sprendimą ir veikti savarankiškai, o ne laukti kitų pagalbos ar pasikliauti likimu.
40. Gaila, bet dažnai žmogaus pastangos lieka neįvertintos.
41. Šeimyniniame gyvenime dažnai esti tokių situacijų, kuomet neįmanoma išspręsti net labai norint.
42. Talentingi žmonės, nesugebėję realizuoti savo galimybių, turi kaltinti tik patys save.
43. Dauguma mano sėkmių buvo tik dėką kitų žmonių.
44. Dauguma nesėkmių buvo dėl nežinojimo, tinginystės, nesugebėjimo ir mažai priklausė nuo sėkmės ar nesėkmės.

Žmonės skirtingai suvokia svarbių gyvenimo įvykių kontrolę. Išskiriami du tipai: išorinis ir vidinis. Išorinis tipas – žmogus mano, kad tai, kas su juo vyksta, yra dėl išorinių aplinkybių (žmonių, įvykių) ir niekas nuo jo nepriklauso. Vidinis tipas – žmogus mano, jog tai, kas su juo vyksta, priklauso tik nuo jo paties.
Tarp šių dviejų polių galima ne viena pozicija, t.y. asmuo gali turėti abiejų tipų savybių.

Aukštas atlikto testo įvertinimas rodo, jog žmogus yra vidinio tipo. Tokie asmenys įsitikinę, kad dauguma svarbiausių jų gyvenimo įvykių priklauso nuo jų veiksmų ir sprendimų, kad jie likimą gali kontroliuoti ir yra atsakingi už savo būtį.

Žemas testo vertinimas rodo, jog žmogus atitinka išorinį tipą. Tokie asmenys nelinkę pripažinti, kad svarbiausi įvykiai jų gyvenime priklausė tik nuo jų pačių priimtų sprendimų ir veiksmų. Anot jų, tuo įvykius nulemia atsitiktiniai veiksmai arba kiti žmonės.

Verslininkas turėtų būti kuo arčiau vidinio tipo poliaus. Jis turi suprasti, kad išorinės aplinkybės tik sąlygos, prie kurių jis turi prisitaikyti ir pasiimti visą, kas geriausią.

Vertinimas:

Jūs priklausote vidiniam tipui, jeigu į šiuos klausimus 2, 4, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 31, 32, 34, 36, 37, 39, 42, 44 atsakėte „taip” (po 1 balą) ir, jeigu atsakėte „ne” į šiuos klausimus 1, 3, 5, 6, 7, 8, 10, 14, 18, 21, 23, 24, 26, 28, 30, 33, 35, 38, 40, 41, 43 (po 1 balą). Maksimalus skaičius – 44. Kuo didesnis balas – tuo panašesnis esate į vidinį tipą.

Trečiasis testas parodys, ar sugebate siekti savo tikslų ir kiek tam aukojatės.

TESTAS 3

Atsakykite „taip” arba „ne”.

1. Kai reikia išsirinkti tarp dviejų variantų, geriau tai padaryti kuo greičiau ir neatidėlioti.
2. Aš susierzinu, kada matau, jog negaliu 100proc. įvykdyti užduoties.
3. Kai aš dirbu, atrodo, jog aš viskuo rizikuoju.
4. Kai atsiranda problema, dažniausiai sprendimą priimu vėliau nei visi aplinkiniai.
5. Kai dvi dienas iš eilės neturiu darbo – pradedu nerimauti.
6. Kai kuriomis dienomis mano pasiekimai mažesni už vidutinius.
7. Sau esu griežtesnis nei kitiems.
8. Aš geranoriškesnis nei kiti.
9. Kai aš atsisakau sunkios užduoties, paskui save labai graužiu, nes žinau, kad būčiau sulaukęs sėkmės.
10. Darbo metu man reikalingos nedidelės poilsio pertraukėlės.
11. Stropumas – ne mano bruožas.
12. Mano pasiekimai darbe ne visada vienodi.
13. Man rūpi kita veikla, o ne ta, kuria užsiimu.
14. Priekaištai mane skatina labiau nei pagyrimai.
15. Žinau, kad kolegos mane laiko dalykišku asmeniu.
16. Kliūtys daro mano sprendimus tvirtesniais.
17. Aš esu garbėtroška.
18. Kai dirbu be įkvėpimo – visi tą pastebi.
19. Dirbdamas nesitikiu pagalbos.
20. Kai kada atidėlioju tai, ką privalau padaryti nedelsiant.
21. Pasikliauti reikia tik pačiu savimi.
22. Gyvenime maža dalykų, svarbesnių už pinigus.
23. Visada, kai reikia atlikti svarbią užduotį, apie nieką kitą negalvoju.
24. Aš mažiau ambicingas nei daugelis kitų.
25. Atostogoms baigiantis, aš džiaugiuosi, kad eisiu į darbą.
26. Kai man patinka darbas, jį atlieku atsakingiau ir geriau nei kiti.
27. Man mieliau ir paprasčiau bendrauti su tais, kurie linkę dirbti rimtai.
28. Kai neturiu veiklos, jaučiuosi nekaip.
29. Man tenka atsakinga veikla dažniau nei kitiems.
30. Kai turiu priimti sprendimą, stengiuosi tai padaryti kaip įmanoma geriau.
31. Kai kada draugai mane laiko tinginiu.
32. Mano pasiekimai kažkiek priklauso ir nuo kolegų.
33. Nėra prasmės prieštarauti vadovui.
34. Kai kada nežinau, kokį darbą teks daryti.
35. Kai kažkas „užstringa”, aš nekantrus.
36. Paprastai aš nekreipiu dėmesio į savo pasiekimus.
37. Kai dirbu su kitais, mano darbas duoda didesnių rezultatų nei kitų.
38. Daugelio darbų aš imuosi, bet nebaigiu iki galo.
39. Aš pavydžiu tiems, kurie neužversti darbais.
40. Aš nepavydžiu tiems, kurie trokšta valdžios ir padėties.
41. Kai esu įsitikinęs, jog esu gerame kelyje, tam, kad tai įrodyčiau, imuosi net kraštutinių priemonių.

Šis testas parodo, kiek žmogus orientuotas į sėkmę.

Vertinimas

Po 1 balą gaunate už atsakymus „taip” į šiuos klausimus 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 14, 15, 16, 17, 21, 22, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37, 41. Už atsakymus „ne” po vieną balą gaunate už 6, 13, 18, 20, 24, 31, 36, 38, 39 klausimus. Atsakymai į 1, 11, 12, 19, 23, 33, 34, 35, 40 klausimus – neįtraukiami. Suskaičiuokite gautus balus.

Rezultatai

Nuo 1 iki 10 balų: žema motyvacija sėkmei;
Nuo 11 iki 16 balų: vidutinis motyvacijos lygmuo;
Nuo 17 iki 20 taškų: pakankamai aukštas motyvacijos lygmuo;
Daugiau nei 21 balas: per aukštas motyvacijos lygmuo.

Verslininkui būtina būti orientuotam į sėkmę ir aukotis dėl savo tiklsų, tačiau per aukštas motyvacijos lygmuo pavojingas tiek pat, kiek ir žemas.