Tankesnis sodas – gausesnis derlius

Vienas iš verslinės sodininkystės intensyvinimo būdų yra optimalus sodo konstrukcijų pasirinkimas, atsižvelgiant į vaismedžių augumą, sodų priežiūros techniką bei sodininkavimo tradicijas. Prieš kelis dešimtmečius viename sodo hektare augdavo apie 100 vaismedžių, o šiuolaikinio sodo hektare gali augti net 4 000 obelų.

Obelų sodų konstrukcijų raidą šalyje galima suskirstyti į 5 etapus. Pirmasis raidos etapas buvo praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje, kai Lietuvos sodai buvo aukštaūgiai, pasodinti 8×8 arba net 10×10 m atstumais (156 arba 100 vaismedžių viename hektare). Tokie sodai buvo ilgaamžiai, mažai genimi, jie dažniausiai atsinaujindavo natūraliai. Kad būtų geriau išnaudota žemė, tokių retų sodų tarpueiliuose buvo auginami javai, daržovės, o dažniausiai ganomi gyvuliai.

Penktajame–šeštajame dešimtmetyje (antrasis raidos etapas) norėta padidinti sodų produktyvumą ne tik sodinant geresnes obelų veisles, bet ir sutankinant sodus. Tikėtasi gauti didesnį derlių ne tik iš kiekvieno vaismedžio, bet ir iš ploto vieneto. Be to, atsisakyta vaismedžių tarpueiliuose auginti papildomus augalus. Tyrimai parodė, kad tankiai – 4×4 m atstumais (625 vaism./ha) pasodintame obelų sode iš ploto vieneto gautas 2,5 karto, o 6×6 m (278 vaism./ha) – 1,5 karto didesnis derlius negu iš 8×8 m atstumais (156 vaism./ha) pasodinto sodo. Tačiau obuolių derlius buvo nedidelis: net geriausiame variante 8–20 augimo metais vidutinis obuolių derlius buvo tik 15,5 t/ha.

Išryškėjo tendencija, kad rečiausiai pasodintų vaismedžių vaisių skersmuo buvo mažesnis, nes šie vaismedžiai gausiau derėjo, negu pasodinti tankiau. Mažas derlius buvo gautas ir iš obelų, pasodintų 8×8 m atstumais. Nustatyta, kad daugumos veislių obelys gausiausiai dera 17-20 augimo sode metais.

Tryliktaisiais-šešioliktaisiais tyrimo metais gauta 9-11 t/ha, o 13-24 m. – 12,8-13,8 t/ha vaisių. Vėliau pastebėta, kad tankiai (4×4 m atstumais) pasodintame sode jau 13-14 metais vaismedžių vainikai per daug sutankėja ir skursta. Tyrimai, atlikti 14-23 augimo sode metais, parodė, kad visais atvejais, retinant net ir per tankiai pasodintus vaismedžius (išpjaunant kas antrą eilę), derlingumas mažėja. Tuo tarpu ne retinant, o vaismedžius atjauninant (trumpinant šakas), derlius iš pradžių šiek tiek mažėja, o vėliau didėja.

Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje (trečiasis raidos etapas) atlikti obelų su sėkliniu poskiepiu auginimo būdų ir vainiko formų tyrimai. Nustatyta, kad penktaisiais – septintaisiais augimo sode metais, auginant plačiajuosčiu būdu (6×4 m, 417 vaism./ha), prasčiausiai derėjo aukštinės retašakės vainiko formos vaismedžiai (tik 6,01 t/ha stipresnio augumo veislės ir 9,08 t/ha silpnesnio augumo). Dalį vainiko šakų atlenkus į horizontalią padėtį (formuojant kombinuotą vainiką) ir atlenkus visas šakas (formuojant verpstišką vainiką), jaunų obelų derlius padidėja statistiškai patikimai – silpnai augančių veislių 16,7 ir 18,4 proc.; stipriai augančių – atitinkamai 18,4 ir 23,4 proc. Be to, vaismedžius sutankinus nuo 6×4 (417 vaism./ha) iki 6×3 m (555 vaism./ha), erlius padidėja nuo 10 iki 23 proc. Derančiame plačiajuosčiame sode (9-10 metais) silpnesnio augumo veislių derlius siekė 25,4-28,6 t/ha, o stipresnio augumo – 18,3-20,3 t/ha.

Obelis su sėkliniais poskiepiais auginant siaurajuosčiu būdu (4,5×4 m, 555 vaism./ha), net ir jaunų obelų vainiko forma mažai lėmė derlingumo pokyčius. Tačiau silpno augumo veislių vaismedžius sutankinus nuo 555 iki 741 vaism./ha (4,5×3 m), derlingumas padidėjo 25 proc.

Obelys su sėkliniais poskiepiais, pasodintos 6×4 m atstumais (417 vaism./ha), davė vidutinį 22,8 t/ha, o pasodinus 4,5×4 m atstumais (555 vaism./ha), davė net 2,7 t/ha mažesnį derlių. Vadinasi, jei jaunas obelis su sėkliniu poskiepiu galima auginti ir tankiau, tai derančias jas auginti tankiau negu 500 vaism./ha netikslinga.

Tolimesnė vainiko formų paieška bei sodų tankinimo galimybės, auginant aukštaūges obelis su sėkliniais poskiepiais, yra ribotos. Lygiagrečiai šiems obelų su sėkliniais poskiepiais sodų konstrukcijų tyrimams aštuntajame dešimtmetyje (ketvirtasis sodų konstrukcijų raidos etapas) buvo atliekami obelų su įvairaus augumo vegetatyviniais poskiepiais tyrimai. Dėl daugelio vegetatyvinių poskiepių mažesnio augumo, didesnio produktyvumo ir galimybių juos tankiau sodinti jauname ir derančiame sode gaunamas daug didesnis vaisių derlius. Devintaisiais – dešimtaisiais augimo sode metais aukštaūgiai vaismedžiai su Paprastojo antaninio ir A2 poskiepiais (pasodinus 333 vaism./ha) išaugino 16,8-19,7 t/ha derlių. Su vidutinio augumo M4 ir MM111 poskiepiais (pasodinus 500 vaism./ha) derlius jau buvo 22,6-24,5 t/ha. Didžiausias – 37,0 t/ha derlius – iš vaismedžių su MM106 poskiepiu, pasodintų po 1 000 vaism./ha. Tiesa, vaismedžiai su Vakarų Europoje plačiausiai paplitusiu M9 poskiepiu, pasodinti po 1 000 vaism./ha, davė tik 18,9 t/ha derlių. Vėlesniais tyrimais nustatyta, kad vaismedžiai su M9 poskiepiu turi būti sodinami 3-3,5 karto tankiau. Tada derlius iš ploto vieneto būtų žymiai didesnis.

Penktajame sodų konstrukcijų raidos etape (1994-1997 m.) atlikti 20 veislių obelų su M26 poskiepiu, pasodintų 4×2,5 m atstumais (1 000 vnt./ha), tyrimai parodė, kad jau ketvirtaisiais metais po sodinimo gautas vidutinis 8,9 t/ha derlius. Aštuonios derlingiausios veislės ketvirtaisiais augimo sode metais davė nuo 10,0 iki 18,3 t/ha kokybiškų obuolių derlių. Obelų sodo konstrukcijų tyrimai parodė, kad vidutinis 20 veislių su M26 poskiepiu, auginant po 1 000 vaism./ha, derlius per pirmuosius penkerius sode augimo metus buvo toks pat kaip ir ankstesniuose bandymuose obelų su sėkliniais poskiepiais, auginant po 417 vaism./ha per 10 metų.

Vidutinis 20 obelų veislių su M26 poskiepiu derlius penktaisiais – aštuntaisiais augimo sode metais buvo 19,1 t/ha, o devynių derlingiausių veislių (Jonagold, Vilmuta, Freedom, Auksis, Rubinette, Antej, Moskovskoje zimneje, Šampion, Gloster ir Ligol) obelys davė nuo 19,9 iki 31,2 t/ha vidutinį derlių. Tačiau tyrimai parodė, kad daugumos veislių obelis su M26 poskiepiu, formuojant verpstės formos vainikus, būtina sodinti ne 4×2,5 m, o 4×2,0–3-4×1,5 m ar 3-4×1 m atstumais. Taip sutankinus vaismedžius, derlius iš ploto vieneto padidėja 20-30 proc.

Kiti obelų tyrimai su žemaūgiu 62-396 poskiepiu parodė, kad jau 4-7 augimo metais, suformavus laibos verpstės ar panašius į tokią verpstę vainikus, gaunamas derlius nuo 26 t/ha (pasodinus 1 660 vaism./ha) iki 33 t/ha (pasodinus 3 380 vaism./ha).

2000 m. įveistame bandomajame sode Gloster, Jonagold Decosta, Šampion ir Ligol veislių obelys su M9 arba P22 poskiepiais (3 333, 3 920 vaism./ha) jau antraisiais po sodinimo metais davė 13-16 t/ha kokybiškų obuolių derlių.

Naujausiame Auksio veislės obelų su vienu iš žemiausiu P22 poskiepiu konstrukcijų bandyme (įveistame 2001 m.), kur tankumas siekė nuo 4,4 iki 13,3 tūkst. vaism./ha, jau antraisiais po sodinimo metais gautas nuo 9 iki 26 t/ha obuolių derlius.

Obelų sodų konstrukcijų raidos šalyje tyrimai parodė, kad dabar jau antraisiais po sodinimo metais gauti derliai gali būti didesni negu visiško obelų derėjimo metais gauti derliai (trečiajame–šeštajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje). Tokie sodininkystės verslo intensyvinimo rezultatai pasiekti tankinant sodus bei aukštaūgius vėlai derančius vaismedžius keičiant pusiau žemaūgiais ir žemaūgiais, kurie pasodinti sode greitai pradeda derėti ir dera gausiai. Aukštinės retašakės (artimos natūraliai) vainiko formos pakeistos įvairios modifikacijos verpstės formomis, kurios, ypač jaunų obelų, dera gausiau, o vaisiai būna daug vienodžiau nusispalvinę.

Siūloma atstumus tarp eilių, priklausomai nuo naudojamo traktoriaus ar kitos technikos pločio ir vaismedžių augumo, mažinti iki 4-3 m. Vaismedžius eilėje sodinti 0,85-2 m atstumais, atsižvelgiant į poskiepio ir veislės derinio augumą. Vaismedžių vainikų formos parenkamos, priklausomai nuo sodinimo atstumų. Auginant 1 250-1 660 vaism./ha, formuojami paprastos verpstės formos vainikai. Auginant 2 000-4 000 vaism./ha, formuojami laibos verpstės formos vainikai. Auginant daugiau kaip 4 000 vaism./ha, formuojami superverpstės formos vainikai.

Dr. Nobertas USELIS
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTAS