„Rinkimais labiau domisi lobistai” – apie rinkimų kampanijos įtaką valdžios veiksmams ir biudžeto planams

Interviu su Rūta Vainiene
LLRI viceprezidente

Nors politikus bei apžvalgininkus vis labiau apima artėjančių rinkimų aistros, ekonomikos ekspertai atsargiai vertina politinės kampanijos įtaką šalies ūkiui.

Prieš pat Kalėdas – gruodžio 22ąją – Lietuva rinks savo prezidentą ir naujus savivaldybių tarybų narius. Seimo vadovai jau dabar planuodami savo darbus prognozuoja, kad paskutinius šių metų mėnesius mažiau laiko skirs svarbiausiems darbams – integracijai į ES, ekonomikos ir kitoms reformoms. Pabūgę kritikos valdantieji nusprendė atidėti naujo nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą. Vyriausybė, praėjusią savaitę patvirtinusi biudžeto projektą, džiaugiasi, kad kitais metais esą neteks mažinti įstaigoms skiriamų lėšų. Patį valstybės išlaidų ir pajamų planą jos atstovai vadina eurointegraciniu.

Apie tai, kiek valdžios veiksmus gali paveikti prasidedanti rinkimų kampanija, ar ji turi įtakos biudžeto planams, su „Lietuvos žiniomis” kalbasi Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Rūta Vainienė.

Valdžios troškulys

– Ar artėjantys prezidento ir savivaldybių rinkimai turės įtakos ekonominei raidai?

– Šalies ekonominei raidai įtakos turi itin daug veiksnių. Visų pirma – tai rinkos dalyvių lūkesčiai dėl politinės, ekonominės konjunktūros. Rinkimai veikia žmonių sąmonę. Kiekvienas žmogus, kad ir kas jis būtų – ar samdomas darbuotojas, ar verslininkas – svarsto, kas laukia jo paties, jo šeimos, verslo pasikeitus kuriai nors valdžios grandžių.

Jei lūkesčiai pesimistiniai, jei manoma, kad pasikeitusi valdžia stabdys reformas, blogins verslo sąlygas, galimas ekonomikos augimo lėtėjimas. Priešingai, jei žmonės tikisi, kad naujoji valdžia išlaisvins žmonių iniciatyvą, neribos jų kūrybiškumo, tuomet naujos valdžios atėjimas – tai impulsas ekonominiam augimui.

Nemanau, kad prezidento ir savivaldybių rinkimai kaip nors reikšmingai pakeistų Lietuvos žmonių lūkesčius. Pirmiausia dėl to, kad integracijos traukinio nebesustabdysi, todėl Lietuvos valdžios vaidmuo neišvengiamai menksta. Antra, žmonės jau užgrūdinti, išmėginę ir dešiniųjų ir kairiųjų valdžią, taigi atsparesni pokyčiams.

– Kaip rinkimų kampanija gali paveikti Vyriausybės sprendimus?

– Poveikis gali būti labai didelis. Beje, dažnai neigiamas. Mat apimta nenumaldomo troškimo išlikti valdžioje ar gauti naują postą valdančioji koalicija gali spausti Vyriausybę priimti tendencingus, lobistinius sprendimus. Žinoma, to paties troškimo vedamiems būtų galima imtis ir pozityvių veiksmų, reformų, tai padėtų pagrindus žmonių gerovei augti ateityje.

Bet jei šių žingsnių Vyriausybė nesiryžta imtis „ramybės” laikotarpiu, mažai tikėtina, kad tai bus padaryta jautriuoju rinkimų metu. Mat tikros reformos neturi populistinio skambesio, kurio prieš rinkimus prisiklausysime iki soties. Rinkimų laikotarpis vis dėlto yra daugiau pažadų, žodžių, bet ne rimtų veiksmų metas. Būtiniausios reformos, kaip žinoma, yra sveikatos apsaugos, švietimo bei pensijų.

– O ar politikų ginčai turės įtakos užsienio investuotojų elgesiui?

– Nemanau, kad politikų ginčai turėtų reikšmingos įtakos užsienio investuotojams. Žinoma, kalbu tik apie tuos investuotojus, kurie investavo ir veikia be valdžios suteiktų privilegijų, lengvatų.

Tie, kurių verslas tiesiogiai priklausomas nuo valdžios (centrinės ar savivaldybių) garantijų, kompensacijų, subsidijų, jautriai reaguoja į politikų kovas. Gal net patys norėtų daryti joms įtaką. Tačiau jie buvo pasiryžę veikti tokiomis sąlygomis, taigi prisiėmė valdžios permainingumo riziką.

Manau, šie investuotojai neturėtų nustebti, jei nebus ištesėta, kas buvo žadėta. Gaila, bet tokie yra sandorių su valdžia ypatumai – galima nevykdyti pažadų, neatlyginti nuostolių ir už tai neatsakyti.

Valdininkų biudžetas

– Ar rinkimų kovos ženklų galime rasti kitų metų biudžeto planuose?

– Biudžeto sudarymą lemia inertiška biurokratinė mašina. Pirmu smuiku ten groja ne politikai, o valdininkai.

Biudžetas – tarsi orkestras be dirigento. Visi planuoja kas sau, groja kas sau, tinkamos kontrolės – nė kvapo. Biudžeto sudarymas buvo ir tebėra bene silpniausia viešojo administravimo sritis. Vyriausybės patvirtintas biudžeto projektas – eklektiškas, trūksta kryptingumo ir efektyvumo. Biudžeto išlaidos rodo, kad rengiant projektą nelabai stengtasi įtikti plačiajam rinkėjui ar mokesčių mokėtojui. Labiausiai biudžetu turėtų būti patenkinti valdininkai.

Biudžeto pajamos – mokesčiai pastaruoju metu buvo sustyguoti arba pagal ES reikalavimus, arba pagal Finansų ministerijos ekspertų scenarijų. Padaryta nebent labai mažų pataisų – daugiausia – lengvatų pagal Seimo priimtus įstatymus.

Jei kur ir galėjo būti žaidžiama biudžeto pajamomis, tai prognozuojant kitų metų bendrojo vidaus produkto, infliacijos rodiklius. Tačiau tai įprasti „koregavimai”, nesusiję su rinkimais.

– Kokios įtakos Lietuvos ekonomikai turėtų Vyriausybės siūlomas biudžetas?

– Valdžia yra didžiausia verslininkė, didžiausia skolininkė, didžiausia išlaidautoja, didžiausių pajamų gavėja, todėl akivaizdu, kad jos finansai turi milžinišką įtaką. Be viso to, ji dar nustato žaidimo taisykles.

Biudžeto įtaka ekonomikai tiesiog proporcinga jo dydžiui. Kuo daugiau perskirstoma, tuo labiau iškreipiama natūrali rinkos tėkmė. Itin svarbu, ir kaip perskirstoma.

Blogiausia, kai biudžeto lėšos tenka sritims, kuriose jau veikia arba galėtų veikti privatus sektorius. Tuomet pažeidžiamos konkurencijos sąlygos, mažinamas veiklų efektyvumas. Todėl itin svarbu valstybei trauktis (taip pat finansiškai) iš tų sričių, kurios gali būti organizuotos privačiai.

Kitų metų biudžete jau yra šiokių tokių poslinkių reformuojant švietimo finansavimą (taikomas moksleivio krepšelio principas). Tačiau jie toli gražu nepakankami, kad destruktyvi biudžeto įtaka būtų sumažinta. Biudžetas turi keistis ir kokybiškai, ir kiekybiškai. Deja, pastaruoju metu įvykusius biudžeto pokyčius vertinčiau kaip itin nuosaikius.

– Anksčiau biudžetas buvo vadinamas skurdo, šiandien pabrėžiamas eurointegracinis charakteris? Kiek tikslus toks apibūdinimas?

– Galiu tik pabrėžti, kad tai – tikrai ne žmonių biudžetas. Mokesčių mokėtojams jis nežada mokesčių ir valdžios skolų mažėjimo, nežada pribrendusių ir laukiamų esminių reformų. Jei sakoma, kad biudžetas eurointegracinis, matyt, norėta jį tokį padaryti.

Gaila, kad integracijos procesai tampa savitiksliai, patys sau pakankami, o žmogus paskęsta šioje aukštų ir jam nesuprantamų materijų jūroje. Jam net nesistengiama įrodyti, kad biudžetas – skirtas žmogui, bendriesiems poreikiams tenkinti. Neparodoma, kuo toji integracija bus naudinga žmogui, kodėl jis turėtų būti motyvuotas mokėti mokesčius ir panašiai. Tai rodo milžinišką valdžios atitrūkimą nuo žmonių, jų problemų. Atrodo, kad žmogus reikalingas tik mokesčiams sumokėti, o valdžia jam kaip ir neatskaitinga.

Grėsmė – politinis spaudimas

– Ar pagristos optimistinės Vyriausybės prognozės apie biudžeto surinkimą? Jei ne, kuo tai gresia?

– Ekonominės prognozės dar mažiau tikslios nei oro prognozės. Joms būdinga nepasitvirtinti. Būtent todėl Laisvosios rinkos institutas jau seniai siūlo formuoti sąlyginį biudžetą. Tai yra pajamos tvirtinamos tik kaip orientyras, o ne kaip tikslas, ne kaip užduotis mokesčių administratoriui. Jei sąlyginės pajamos nesurenkamos, turi būti mažinamos ir numatytos valdžios išlaidos. Dėl mažinimo tvarkos turėtų būti apsispręsta iš anksto, priimant biudžetą. Esant sąlyginiam biudžetui ir nepasitvirtinus pajamų prognozėms būtų išvengta didesnio nei numatyta biudžeto deficito, mokesčių nestabilumo, žiaurių akcijų, biudžete nebūtų „užlaikomos” grąžintinos pridėtinės vertės mokesčio lėšos. Nebeliktų daugelio įvairiausių blogybių, kurios kyla dėl biudžeto planavimo netobulumo, bet sunkiausia našta gula ant žmonių pečių.

– Ar naujieji mokesčių įstatymai, mokesčių administravimo pakeitimai netaps kliūtimis surinkti mokesčius?

– Šiemet Lietuvoje įvyko tikra mokesčių revoliucija. Jau galioja arba nuo kitų metų įsigalios kone visi pagrindiniai mokesčius reglamentuojantys įstatymai, iš esmės pasikeitė apmokestinimo koncepcija. Pasukta link vertinamųjų kriterijų taikymo, nustatant apmokestinimo bazę. Prisitaikymas prie naujoviškų mokesčių taisyklių užims laiko, kainuos pinigų. Todėl šie ir kiti metai bus itin didelis išbandymas mokesčių mokėtojams, mokesčių administratoriams.

Konfliktai, klaidos neišvengiami. Labai norėtųsi, kad šiuo sunkiu pereinamuoju laikotarpiu būtu kuriama lojalumo mokesčių mokėtojui tradicija. Atrodo, kad Finansų ministerija ir Mokesčių inspekcija ketina keisti administravimo stilių. Belieka palinkėti, kad joks politinis spaudimas nesutrukdytų įgyvendinti šių gerų ketinimų.

– Rinkimų laikotarpis sutampa su derybų su ES pabaiga. Ar Vyriausybei pavyksta ir ar toliau pavyks įgyvendinti rinkėjų lūkesčius, tikslą laimėti rinkimus ir būtinas reformas?

– Rinkėjų pasitenkinimą esama valdžia geriausiai parodys rinkimų (ypač savivaldybių) rezultatai. Tai bus tarsi netiesioginis valdančiosios koalicijos darbo įvertinimas. Rinkėjų pasirinkimui vargu ar turės įtakos derybų su ES sėkmė, jų baigtis. Juk žmogui pirmiausia rūpi, kad jis turėtų darbą, geras pajamas. Tuomet daugelis žmonių iškylančias problemas būtų pajėgūs spręsti patys. Nemanau, kad esamai valdžiai pavyko sukurti prielaidas, kad išsipildytų šie žmonių lūkesčiai.

– Rinkimų kampanijoje diskutuojama, ar reikia uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE). Ar pakanka savų ir užsienio išteklių jėgainei uždaryti?

– Lėšos yra riboti ištekliai. Jų niekuomet nepakaks visiems poreikiams ir norams įgyvendinti iš karto. Tikslinga kalbėti ne apie lėšų kiekį, bet apie jų panaudojimo prioritetus ir politinę valią.

Dažnai už posakio „nėra pinigų” slypi paprasčiausias nenoras ką nors daryti. Įdomu, kad dabar kalbos dėl energetikos sukasi ne apie tai, kaip uždarius IAE atverti tarptautinės prekybos energija sienas, bet apie tai, kaip čia pastačius naują elektrinę ar padidinus esamų jėgainių pajėgumą. Tai byloja apie politinės retorikos provincialumą. Pasirodo, politikai visiškai nesuvokia realios europinės (pasaulinės) integracijos, jos nepriima, nenori įsileisti de facto. Juk laisva prekyba – tai vienas bendros ekonominės erdvės ramsčių. Kodėl gi nepasinaudojus jos pranašumais?

– Ar galimas prezidento ir Vyriausybės pasikeitimas turėtų įtakos šalies ekonomikos plėtrai?

– Lietuvos politinės švytuoklės amplitudė mažėja, svyravimai rimsta. Neprognozuojami politikai nebeturi šanso. Gali būti, kad įvyks pasikeitimų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, tačiau jų tikimybė maža.

Kad ir kokie pasikeitimai vyktų, jie nebus tokie radikalūs, kad išgąsdintų žmones ir ilgam įšaldytų jų aktyvumą. Lieka tik palinkėti žmonėms, kad šis neapibrėžtumo ir sąmyšio laikotarpis truktų kuo trumpiau, kad kuo greičiau naujai įtvirtinta valdžia liautųsi politikuoti, manipuliuoti, žadėti, dalytis postus, postelius, ir imtųsi konkrečių darbų. Jų Lietuvoje susikaupė nepaprastai daug.

Paulius Milčius