Lietuvos energetinė ateitis – reikalingos kelios alternatyvos

Lietuvos Vyriausybė aktyviai ruošiasi naujos atominės elektrinės statyboms. Tačiau ar ji galės tapti Lietuvos saugumo garantu? Norint didinti šalies energetinę nepriklausomybę, būtina daugiau dėmesio skirti elektros ir šilumos gamybai iš alternatyvių šaltinių. Tik naudodama šalies viduje prieinamus energijos šaltinius Lietuva gali tapti mažiau priklausoma nuo įvežtinio kuro.

Sukame atominės energetikos keliu

Naujos atominės elektrinės statybos Lietuvai būtų naudingos. Jungtinės Karalystės investicijų banko „N M Rothschild & Sons” vadovaujamo konsorciumo atlikta studija parodė, kad jos statybos yra ekonomiškai pagrįstos, projektui įgyvendinti Lietuvoje yra visos sąlygos. Pasaulyje atominė energija laikoma vienu pigiausių elektros gavybos būdų, turinčiu minimalią įtaką klimato kaitai. Kita vertus, atominės energijos valdymas yra sudėtingas ir pavojingas procesas, dėl grėsmės visuomenei atominė energetika ne visose šalyse vertinama palankiai, o saugūs panaudoto kuro atliekų saugojimo būdai tebekuriami.

Nepaisant įvairių vertinimų jau nuspręsta, kad Baltijos regiono energijos poreikius ateityje turėtų patenkinti nauja atominė elektrinė, kurios statybose pažadėjo dalyvauti keturios valstybės. Bendromis Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos pastangomis šalia šįmet uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) turės iškilti nauja branduolinį kurą naudojanti elektrinė. Aukščiausi šalies pareigūnai atsargiai kalba apie naujos elektrinės darbo pradžią, tačiau užsimena, kad jos statybų darbų pabaiga galėtų tapti 2018-2019 metai.

Kol kas naujos atominės elektrinės statybų planas sudarytas tik iki 2010 metų vidurio. Pagal Vyriausybės nutarime Nr. 300 numatytą tvarkaraštį, iki šių metų pabaigos ketinama baigti derybas su kitomis projekte dalyvausiančiomis valstybėmis, pradėti strateginio investuotojo paieškas, kurį tikimasi rasti kitais metais. Tik radus investuotoją, t.y. privačią bendrovę iš užsienio, turinčią patirties statant atomines elektrines, paaiškės naujosios elektrinės galia, reaktorių technologija ir statybų kaina.

Kodėl reikia alternatyvų?

Nors politikai naują atominę elektrinę linkę vadinti saugumo garantu, tačiau jos šalies energetinei nepriklausomybei užtikrinti nepakaks. Atominį kurą Lietuva turi importuoti kaip naftą ar dujas, todėl yra lygiai taip pat priklausoma nuo jį parduodančios valstybės. Šalis iš tiesų yra nepriklausoma tik tada, kai panaudoja savo vidaus energijos išteklius. Tokiais ištekliais laikoma saulės, vėjo ir vandens energija bei biomasė (mediena, šiaudai, dumblas ar komunalinės atliekos).

Iki šiol Lietuva atsinaujinančius energijos šaltinius išnaudojo nepakankamai. Pasitelkus atsinaujinančius energijos šaltinius pagaminama vos 4,6 proc. visos elektros energijos, o, pavyzdžiui, vėjo jėgainių pagaminamos energijos dalis per metus nesiekia nė 1 proc. viso elektros energijos kiekio. Ilgą laiką meškos paslaugą darė IAE, kuri gamino pigią elektros energiją, todėl investicijos į naujus elektros energijos gamybos būdus neatsipirkdavo. Be to, vėjo jėgainių ir biomasės elektrinių statytojai dažnai skųsdavosi, kad Lietuva nebuvo tinkamai pasiruošusi šios srities plėtrai, o planų derinimas ir statybos užtrukdavo 3–5 metus.

Nuo 2010 metų daugiau dėmesio atsinaujinančiosios energetikos plėtrai skatins skirti ne tik IAE uždarymas, bet ir Europos Parlamento patvirtinta ES direktyva dėl šio tipo šaltinių naudojimo šalies ekonomikoje. Pagal šią direktyvą Lietuva iki 2020 metų turi 23 proc. visos šalies ūkyje suvartojamos energijos pagaminti naudodama būtent tokio tipo šaltinius. ES numatytam tikslui pasiekti rengiamas Atsinaujinančiosios energetikos plėtros įstatymas, kurio pagrindinis tikslas – skatinti šilumos ir elektros, degalų gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų diegimą ir vystymąsi.

Įdomu tai, kad atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimas šalies viduje turi ir daugiau teigiamų veiksnių. Kadangi elektra ar šiluma gaminama naudojant vietos išteklius, tai šalis mažiau savo pinigų atiduoda užsieniui, o sektoriaus plėtra padeda kurti naujas darbo vietas.

Šilumos gamyba ir taupymas

Didelį potencialą žada ir kita energetikos sritis – šilumos gamyba. Dėl Lietuvos klimato sąlygų maždaug 6 mėn. per metus pastatai turi būti šildomi. Nors palyginti nemažą dalį (18 proc.) šildymui naudojamo kuro sudaro biomasė, likusią dalį – mazutas ir dujos, už kuriuos per metus tenka sumokėti apie 1 mlrd. litų. Skaičiuojama, kad biomasė yra 2,2 karto pigesnė už įvežtinį kurą, todėl šalies katilinėse pradėjus naudoti šį kurą per metus būtų sutaupyta apie 0,5 mlrd. litų

Specialistų teigimu, nuo dabartinių 18 proc. biomasės dalį gamyboje būtų galima padidinti iki 70 proc. ir gerokai sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro. Be to, vienos biomasės rūšies – komunalinių atliekų – naudojimas padėtų spręsti ir sąvartynų problemą. Šiuo metu didžioji dalis buitinių atliekų paliekamos dūlėti gamtoje, tačiau net 95 proc. jų galėtų būti naudojamos kaip kuras šilumos gamybai.

Beje, Lietuva galėtų galvoti ne tik apie tai, kaip kuo daugiau energijos poreikių patenkinti naudojant vidaus išteklius, bet ir apie tai, kaip mažinti importuojamos energijos kiekį. Vėluojančią prasidėti pastatų renovacijos programą taip pat galima vertinti kaip būdą energetinei nepriklausomybei didinti. Skaičiuojama, kad padidinus pastatų energinį efektyvumą, jų sunaudojamos energijos kiekį būtų galima sumažinti iki 60 proc. Juk kuo mažiau suvartojama energijos, tuo mažiau jos reikia ir importuoti.

Ar žinote, kad:

-Šiuo metu 31 pasaulio šalyje veikia 436 atominiai reaktoriai, kurių bendra galia sudaro 370 gigavatų, o per artimiausią dešimtmetį 15 šalių planuojama užbaigti dar 53 reaktorių statybas.

-Pirmą vietą pagal atominių reaktorių skaičių užima JAV, šiuo metu naudojanti net 104 reaktorius, antroje yra Prancūzija, naudojanti 59 reaktorius, trečioje – Japonija (53 reaktoriai). Daugiausia – net 16 naujų atominių reaktorių – šiuo metu statoma Kinijoje.

-Elektros gamyba naudojant vėjo energiją praėjusių metų pabaigoje visame pasaulyje sudarė 120 gigavatų, o vien per pastaruosius metus ji padidėjo 27 gigavatais. Šiuo metu elektros gamyba naudojant vėją pasaulyje kasmet padidėja apie 30 proc.

-Mokslininkai yra paskaičiavę, kad Ispanijos dydžio saulės baterijų laukas, įrengtas Sacharos dykumoje, elektros energija galėtų aprūpinti visą pasaulį.