Kredituoti ar nekredituoti?
Jei planuojama sudaryti kredito sandorius, tai žinoma turi būti naudinga, tiek vienai, tiek kitai pusei. Jei klientas iš šio sandorio negauna naudos, tuomet kredito paslauga nebus pasinaudota ir taipogi neatneš naudos pačiam kreditoriui.
Paprastai klientas ieško lengvesnio kelio nupirkti prekes ar paslaugas. Svarbiausi apsvarstomi elementai yra kaina ir kokybė, pristatymo greitis ir paslaugos kokybė po pardavimo. Kiti faktoriai, tokie kaip dizainas, mada ir statusas, taip pat gali turėti reikšmės.
Vienas iš tokių apsvarstytinų dalykų yra kredito “prieinamumas”. Mokėjimas kredituojantis leidžia padalinti pirkinio kainą į mažesnes, labiau įveikiamas sumas. Tai leidžia klientui panaudoti būsimus tikėtinus pinigų srautus, kad pirkinį įsigytų dabar, taip palengvinant brangiai kainuojančių produktų pirkimą. Tai taip pat suveda klientą į ilgesnius santykius su kreditoriumi, o tai pabrėžia paslaugos „po pardavimo“ svarbą.
Vis dėlto nauda bus gaunama tik su sąlyga, jei kaina yra reali. Įkainojus kreditą per aukštai, ir visi privalumai gali dingti. Čia yra du elementai – pati kaina ir pasiūlyti kredito terminai. Tie patys du elementai turi reikšmės vertinant naudą iš kreditoriaus pozicijų.
Įmonėms, svarstančios apie kreditų savo klientams suteikimą vienas iš svarbiausių klausimų yra: ar turima pakankamai lėšų finansuoti kliento pirkimus? Jeigu ne, ar galima jas gauti, ir kaip?
Įmonė tokiu atveju turėtų pasidairyti konkurentų aplinkoje. Jei bet kuri kita įmonė savo versle suteikia kreditus, klientai lauks tokio paties pasiūlymo. Šiuo atveju paradavimų kreditan pasiūlymas nebus pranašumas konkuruojant, tai bus tik pagrindinis reikalavimas būti rinkos žaidėju. Tokiu atveju įmonė turės veikti kokiu nors kitokiu būdu, pavyzdžiui, per kredito suteikimo terminus arba per paslaugų kokybę. Be to, teikiant tokias paslaugas įmonė turi įvertinti potencialų pelną. Svarbūs du elementai: pirma, kreditavimo kaina, atsižvelgiant į kredito laiką ir kaštus, ir antra, kliento patikimumas.
Akivaizdu, kad atidarytos sąskaitos yra įgyvendinamas ir pageidautinas sprendimas, taigi šie svarstymai neturėtų būti neįveikiami. Pirkiniams, už kuriuos atsiskaitoma griežtai tik grynaisiais, kaina dažnai nustatoma su nuolaida. Ši grynųjų nuolaida apmokestinama per kredito palūkanų dydį. Jeigu nuolaida bus 5-10 proc. nuo visos kainos, 30-60 kredito dienoms susidarys pakankamai aukštas numatomas metinių palūkanų dydis.
Atliekant šiuos vertinimus, naudinga prisiminti, kad daugelis kreditus suteikiančių įmonių turi nurašyti iki 1,5 proc. gautinų sumų kiekvienais metais. Taigi tai yra dar vienas faktorius, į kurį turi būti kreipiamas dėmesys nustatant paslaugos kainą.
Jonas Gavelis, UAB “Infobankas” Verslo informacijos konsultantas
