Kanados ir Norvegijos šiltnamiuose

Šiltnamių daržininkystė plėtojama visoje Kanadoje. Didžiausia šiltnamių dalis sukoncentruota Ontario, Britų Kolumbijos ir Kvebeko provincijose. Šiltnamiuose auginami ilgavaisiai agurkai, pomidorai, salotos. Pomidorai užima 58 proc. šiltnamių ploto. Kanadoje 2000 m. išauginta 182,763 tūkst. tonų šiltnaminių pomidorų. Pomidorų augintojai renkasi hibridus, kurių vaisiai būtų geros konsistencijos, derlingi, dideli (200 g ir daugiau), netrūkinėjantys, neminkštėjantys ir gero skonio. Auginami šie pomidorų hibridai: Trust, Dombito, Belmondo, Blitz.

Šiltnamiuose stengiamasi sudaryti tinkamas mikroklimato sąlygas daržovėms auginti, nes tai lemia apie 90 proc. jų derliaus. Šiltnaminių daržovių augintojai didelį dėmesį skiria mikroklimato kontrolei, kartu kontroliuoja augalo augimą. Šiltnamiuose įrengtos automatizuotos mikroklimato bei augalų maitinimo sistemos. Augintojai naudoja įvairias hidroponines sistemas. Ilgavaisiai agurkai ir pomidorai daugiausia auginami mineralinėje vatoje (Pargro, Master tipų). Dauguma šiltnamių stikliniai, apšildomi dujomis. Ūkininkai (ne visi) daržovėms auginti naudoja papildomą apšvietimą. Lempos šiltnamiuose įrengtos tarp augalų eilių. Jos automatiškai įsijungia tada, kai augalams nepakanka šviesos. Šiltnamiuose naudojamas anglies dvideginis. Jis paskirstomas vamzdeliais, kurie išdėstyti augalo stiebo apačioje.

Ūkiuose įrengtos produkcijos rūšiavimo linijos. Yra ūkininkų, kurie prieš rūšiavimą pomidorus nuplauna. Vėliau vaisiai, pasinaudojant kompiuteriu, rūšiuojami pagal spalvą ir dydį. Išrūšiuoti vaisiai sudedami į kartonines dėžutes su plastikiniais įdėklais, į kuriuos pomidorų vaisiai tvarkingai suguldomi koteliais į viršų. Jų skaičius dėžutėje svyruoja nuo 18 iki 39 vienetų (tai priklauso nuo vaisiaus dydžio). Pirmos rūšies pomidorai sudedami į kartonines dėžutes keliomis eilėmis. Net 90 proc. užaugintų vaisių yra ekstra klasės.

Augintojai susibūrę į asociacijas, tad jų produkcija pakuojama į vienodą tarą, o ant vaisių užklijuojamas augintojo ženklas. Būdami asociacijos nariais jie palankesnėmis sąlygomis įsigyja trąšų, biologinių apsaugos nuo kenkėjų priemonių ir kt.

Salotos

Didžiausias salotų augintojas Kanadoje – „Sunhause farms”. Ūkio dydis 7 ha. Čia gūžinės salotos auginamos ištisus metus. Per metus jų išauginama 15 mln. vienetų. Mikroklimatas šiltnamyje reguliuojamas automatiškai. Salotų daigai auginami ant stelažų dviguba polietileno plėvele dengtame šiltnamyje. Virš stelažų įrengta laistymo sistema bei apšvietimas. Salotos sėjamos į specialiai paruoštus substrato kubelius, kurie sudėti į juodas plastikines kasetes. Vienoje kasetėje telpa 276 augalai. Vėliau daigai persodinami į paletes. Pirmą kartą persodinant, paletėje sutalpinami 72 daigai, antrą kartą – 18 daigų.

Salotos auginamos papildomai apšviečiant. Jos turi būti apšviečiamos 16 val. per parą. Augalai paletėse auginami maitinamajame tirpale: 30 cm gylio stelažai užpildomi maitinamuoju tirpalu, į jį pučiamas deguonis. Tas pats maitinamasis tirpalas naudojamas ketverius-penkerius metus. Salotų vegetacijos periodas vasarą trunka 45 dienas, žiemą – 75 dienas. Salotų derlius imamas kasdien (išskyrus sekmadienius). Jos išimamos iš paletės ir gūžė su šaknimis dedama į plastikinę dėžutę. Ant dėžutės užklijuojamas augintojo ženklas. Didžiausia salotų dalis (70 proc.) realizuojama Kanadoje, kita dalis eksportuojama į JAV.

Daigai

Ūkininkai šiltnamio daržovių daigus užsiaugina patys arba perka iš kitų. Teko lankytis ūkyje, kuriame agurkų daigai auginami daigyne ant stelažų, po kuriais nutiestos šildymo rankovės. Jie sėjami į mineralinės vatos kubelius ir daiginami 27-290C temperatūroje. Daigai apšviečiami 20 val. per parą. Po 14 dienų persodinami į mineralinės vatos blokus (po 4 vnt. viename) ir daigyne auginami 30 dienų. Po to augalai išnešami į šiltnamius ir išdėstomi jame. Agurkai šiltnamyje auginami ištisus metus. Priklausomai nuo auginimo laikotarpio, jie sodinami skirtingu tankumu bei skirtingai formuojami. Išskinamos visos užuomazgos iš septynių aštuonių lapų pažastų.

Pomidorai ir agurkai auginami beveik ištisus metus (kai kuriuose ūkiuose pomidorų vegetacija trunka dešimt mėnesių). Jei produkcijos norima turėti ištisus metus, pomidorai auginami dviem etapais: pirmojo užsodinimo pomidorai auginami iki birželio-liepos mėnesio, o nauji pomidorai pasodinami tarp senųjų jau kovo mėnesį. Pasibaigus pirmųjų pomidorų vegetacijai, netrukus pradeda derėti jauni augalai. Pomidorų sodinimo tankis – 2,4-2,5 augalai kvadratiniame metre, o vėliau paliekama papildoma atžala, t.y. antrasis stiebas: pomidorai auginami dviem stiebais iš vieno krūmo (tai priklauso nuo apšvietimo).

Kanados ūkininkai naudoja pažangiausias daržovių auginimo šiltnamiuose technologijas: visi turi įsirengę mikroklimato reguliavimo sistemas, augalus formuoja, laisto bei maitina atsižvelgdami į auginimo laikotarpį, augalo fazę bei apšvietimo sąlygas. Be to, išauginta produkcija kiekviename ūkyje yra rūšiuojama ir pakuojama, t.y. ji visiškai paruošiama parduoti.

NORVEGIJA

Norvegijoje 6 proc. dirbamos žemės užima bulvės ir daržovės. Šiltnamiuose auginamos daržovės (pomidorai, ilgavaisiai agurkai, salotos) bei gėlės, tačiau norvegai visai neaugina saldžiųjų paprikų, nes vietinė rinka neapsaugota muito mokesčiais šioms daržovėms. Paprikos importuojamos iš Olandijos. Norvegijoje pomidorai auginami 31 ha šiltnamių, agurkai užima 21 ha. Laikoma, kad optimalus šiltnamio plotas yra vienas hektaras. Šiltnamių sienų danga iš dvigubo plastiko lakštų, viršus – stiklinis. Šiltnamiai šildomi elektra ar kitu kuru (tai priklauso nuo kainos). Daržovės auginamos įvairiuose substratuose: mineralinėje vatoje, perlite.

Šiltnamyje, kuriame lankėmės, agurkai auginami perlito vazonuose. Viename vazone auga 4 augalai. Tankumas – 1,8 augalo viename kvadratiniame metre. Agurkų vegetacija 10-11 savaičių. Jie sodinami tris kartus per metus, daigus ūkininkas perka. Priklausomai nuo auginimo laikotarpio, skiriasi agurkų formavimas. Daugelyje šiltnamių įrengta uždara hidroponinio tirpalo sistema. Naudojamas anglies dvideginis, kuris vamzdeliu paduodamas prie šaknų. Agurkų derlius 40-45 kg/m2. Nuskinti agurkai atvėsinami ir pakuojami kiekvienas atskirai.

Gūžines salotas šiltnamyje galima auginti ištisus metus. Jos auginamos naudojant dirbtinį apšvietimą, kurio intensyvumas 11 tūkst. liuksų. Augimo pradžioje salotos apšviečiamos 20 valandų, vėliau 18 bei 16 valandų per parą. Sodinimo tankis – 23 aug./m2. Kiekviena salotos gūžė pakuojama į maišelį, kuris sulituojamas. Taip įpakuota salota išsilaiko 4 savaites. Į vieną dėžę sudedama dešimt salotų gūžių.

Norvegijoje gūžinės salotos auginamos ir lauke. Pavyzdžiui, 45 ha plote nuo kovo pabaigos iki spalio mėnesio išauginama 2 mln. vienetų salotų per metus.

Teko lankytis pas ūkininką, kuris pomidorus augina mineralinėje vatoje. Daigus perka. Pomidorus į šiltnamį sodina pirmąją vasario savaitę. Augalų tankis – 2,6 aug./m2. Jų vegetacija trunka iki spalio vidurio. Vidutinis derlius 45-47 kg/m2. Šiltnamyje pomidorus apdulkina kamanės. Ūkininkas kas savaitę koreguoja maitinamojo tirpalo sudėtį, dažnai konsultuojasi su Olandijos žemės ūkio specialistais, kaip ir kuo tręšti. Pomidorai rūšiuojami pagal spalvą ir dydį, sudedami į dėžutes po 6 kg.

Norvegijos ūkininkai, kaip ir kanadiečiai, naudoja pažangias augalų auginimo šiltnamiuose technologijas: juose reguliuojamas mikroklimatas, visiškai įrengta augalų maitinimo sistema. Svarbiausia, kad užauginta produkcija vietoje rūšiuojama ir paruošiama parduoti. Norvegijoje 98 proc. pomidorų ir agurkų augintojų yra susivieniję į kooperatyvą. Jame sprendžiami daržovių paklausos, kainų, realizavimo ir kiti klausimai, taip pat įvežamoms daržovėms nustatomas muito mokestis atsižvelgiant į tai, kiek jų užaugina vietos ūkininkai.

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTAS
KANADA