Dorus skolininkus smaugia “gegutės”, valstybė ir antstoliai
Kol antstoliai mąsto, kaip sutvarkyti alimentininkus, o Teisingumo ministerija – kaip pažaboti antstolių apetitą, už viską sumoka nespėję sulįsti į pogrindį skolininkai. Teismo vykdytojai ir ministerija sutaria dėl vieno: reikia taisyti įstatymus.
Antstolių luomas įprato skolininkus skirstyti į tris kastas. Pirmąją sudaro beviltiški, arba asocialūs, iš kurių nėra ko paimti. Antrąją – piktybiški nemokėtojai, kurie turtą paslėpė, sąskaitas ištuštino, o banko operacijas atlieka dėdžių, tetų vardu.
Trečioji kategorija negausi – tai tie, kurie namų ir butų neperrašė, banko sąskaitų neuždarė, dirba, gauna pensiją ar kitų legalių pajamų. Nors žodis “skolininkas” turi neigiamą atspalvį ir reiškia pinigų negrąžinantį asmenį, šiuos žmones santykinai pavadinsime dorais.
Dorieji skolininkai savo viešu, neįslaptintu gyvenimu tarsi įrodo pasiryžimą atsiskaityti su savo kreditoriais ir už savo kaltes. Tačiau jie nori nenori moka ir už svetimąsias – tokia nepadori Lietuvos teisės sistema…
Teisingumo ministerija parengė naują Sprendimų vykdymo instrukciją, kurioje atsižvelgta į Lietuvos antstolių veiklą tyrusių auditorių išvadas. Audito kompanija UAB “Ernst & Young Baltic” ministerijai neseniai pateikė preliminarius antstolių ekonominės veiklos, sąnaudų ir vykdymo išlaidų dydžio analizės rezultatus. Sprendimų vykdymo instrukciją dar turės patvirtinti Finansų ministerija.
Auditoriai pažymėjo, kad daugiausia darbo antstoliai turi išieškodami pinigus valstybės biudžeto naudai. Pernai tokios bylos sudarė net 60 proc. visų bylų. Tačiau valstybė nė nemano praverti piniginės ir pagelbėti antstoliams susitvarkyti su jų kilnia – biudžeto praturtinimo – užduotimi.
“Ernst & Young Baltic” išsiaiškino: kai valstybės institucijos antstoliams pateikia vykdomuosius dokumentus išieškoti į valstybės biudžetą vieną ar kitą skolą, jos nemoka administravimo mokesčio (bendrųjų vykdymo išlaidų), nepadengia vykdymo išlaidų už atskirus vykdymo veiksmus.
Dėl to auditoriai ir Teisingumo ministerija padarė prielaidą, kad kitų juridinių ir fizinių asmenų sumokamas administravimo mokestis padengia visas nuolatines ir kintamas sąnaudas bylų, kuriose išieškotoja yra valstybė.
Taip pat paaiškėjo, kad sąžiningai skolas mokantys asmenys “kartu su savo skolos išieškojimo sąnaudomis padengia nesėkmingų bylų vykdymo sąnaudas”.
Beje, didžiausią dalį (net 47 proc.) sudaro bylos dėl mažų sumų, nesiekiančių 200 litų, išieškojimo. Tokią menką sumą skolingi asmenys neskuba slėpti turto ir legaliai gaunamų pajamų. Todėl jie, kaip ir “dorieji skolininkai”, turi padengti antstoliams ne tik savo, bet ir valstybės ir visokio plauko nenaudėlių bylų išlaidas.
“Tėveliai-gegutės”, nenorintys gera valia išlaikyti savo vaikų, tikriausiai nudžiugtų: kaip nustatė tyrėjai, alimentininkai padengia antstoliams tik 18 proc. išieškojimo sąnaudų.
Plačiau apie tai skaitykite “Lietuvos žiniose“
