Alternatyvi energetika Lietuvoje: realijos ir tendencijos

Alternatyvios energetikos sfera yra pakankamai nauja ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Kylant tradicinės energetikos kainoms (ypač po naftos kainų šuolio XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje) bei vis labiau akcentuojant pasaulinės ekologinės krizės tendencijas, susidomėta naujais energijos konversijos būdais – alternatyvia energetika. Sparčiausiai alternatyvi energetika šiuo metu plėtojama JAV, Japonijoje bei ES. Europoje alternatyvią energetiką ypač propaguoja skandinavai, vokiečiai, olandai. Alternatyvios energetikos sektorius taip pat pamažu plečiasi ir Lietuvoje.

Sparčiausia alternatyvios energetikos raida šiuo metu vyksta saulės, vėjo, hidro energijos ir biokuro srityse. Energetiką, išgaunamą iš atsinaujinančių gamtinių šaltinių, vysto jau ne vienas pasaulio regionas. Pavyzdžiui, JAV informacinių technologijų lopšys ir inovacijų terpė Silicio slėnis planuoja tapti nacionaliniu ir pasauliniu saulės bei alternatyviosios energetikos centru. Šiam tikslui įgyvendinti suburtas saulės energetikos industrijos aljansas SolarTech, kurio tikslas – išplėsti sąlyginai mažą saulės energetikos nišą, standartizuoti gamybą, pajungimą, tinklus ir finansavimą.

Amerikiečių specialistai teigia, kad iki 2050 m. saulės energijos vartojimas galėtų padėti JAV tapti nepriklausomoms nuo naftos iš užsienio ir sumažinti aplinką teršenčių dujų emisijos kiekį. Akcentuojama, kad iki 2050 m. JAV galima būtų tiekti 69 proc. elektros ir 35 proc. visos energijos (įskaitant transportavimą), naudojant saulės energiją. Jei būtų išplėtoti vėjo, biomasės ir geoterminiai šaltiniai, atsinaujinanti energija iki 2100 m. teiktų šiai šaliai 100 proc. elektros ir 90 proc. visos reikalingos energijos, akcentuoja mokslininkai.

Be to, jau dabar San Franciskas sukūrė ambicingą planą, kaip paskatinti verslą ir namų ūkius saviems poreikiams naudoti būtent tokią energiją. Miesto programa įmonėms ir gyventojams siūlys valdžios remiamas paskolas ir nuolaidas, kad atsvertų reikiamų sistemų įrengimo sąnaudas. Šiuo metu Saulės energijos sistemas šiame mieste jau turi apie 660 namų ir kitų pastatų. Per dešimtmetį jų skaičių tikimasi padidinti iki 10 tūkst.

Vystant saulės energiją, amerikiečių iniciatyvai nenusileidžia ir Japonija. Pozityvi Tokijo vyriausybės politika lėmė, kad 2004 m. buvo suinstaliuota 100 tūkst. saulės baterijų ir iki 2010 m. planuojama pasiekti 5 GW saulės energijos išgavimą šioje valstybėje. 2040 m. japonai žada paleisti ir specialų kosminį palydovą, kuris absorbuotą saulės energiją žemo intensyvumo mikrobangomis transliuos į imtuvus Žemėje, o ši gaunama energija prilygs atominės elektrinės galingumui.

ES taip pat vis sparčiau vysto alternatyvios energetikos idėjas. Didžioji dalis Europoje gaminamų saulės kolektorių (apie 90%) skirti vandeniui šildyti. Remiantis preliminariais skaičiavimais, naudojant saulės energiją patalpoms šildyti, būtų galima sutaupyti 20 proc. dabar sunaudojamo energijos kiekio.

Be to, pastaruoju metu Europoje saulės energijos panaudojimo rinka išaugo net 30 proc. (augimą lėmė ypač sparti plėtra Vokietijoje). Atsižvelgdama į ES siekį iki 2010 metų padidinti atsinaujinančios energijos dalį nuo 6 proc. iki 12 proc., Europos Komisija nori padidinti įdiegtą šviesos galvaninės technologijos gamybinį pajėgumą iki 3 tūkst. megavatų 2010-aisiais.

Pasaulyje sparčiai vystoma ir vėjo energija. Į tarptautinių bendrovių JAV kuriamą vėjo energetikos paketą įeina beveik 100 projektų vystymo galimybė, kurių bendras potencialus energijos gamybos pajėgumas sieks apie 15000 MW.

Vis dėlto vėjo energetikos sektoriuje pirmauja Europa, kur šiuo metu pagaminama didesnė dalis pasaulyje sukuriamos vėjo energijos. Vien tik Vokietijoje vėjo energetikos pajėgumai viršija 12 tūkst. MW. Ši sfera taip pat populiari ir Skandinavijoje, kitose Europos šalyse. Skandinavijos valstybės ypač didelį dėmesį skiria elektros energijos išgavimui ir hidro jėgainėse. Šiuolaikinės technologijos jau leidžia įgyvendinti bepatvankinę hidroelektrinę sistemą, tinkamą ir didelėms upėms, ir mažiems upeliams. Todėl hidroenergetika ateityje ES tik plėsis.

Vis labiau populiarėja ir biodegalų gamyba. Šioje sferoje taip pat didžiausią pažangą, aplenkdama kitus pasaulio regionus, pasiekė Europa. Skatinant ir remiant biodegalų gamybą, pavyzdžiui, Vokietijoje, vykdoma palankių kreditų politika. Todėl šioje šalyje jau veikia net 300 biokuro degalinių.

Pasaulyje sparčiai plinta ne tik biokuru, bet ir elektra varomi automobiliai. Nuo 2000 metų JAV buvo parduota 150 tūkst. vienetų hibridinio „Toyota Prius“, o šių automobilių populiarumą paskatino hibridus įsigijusios kai kurios Holivudo žvaigždės, akcentuojančios ekologijos tendencijas.

2008- 2009 m. Skandinavijos rinkoje pasirodys tūkstančiai elektromobilių „Think Citys“. Nors pardavimo kaina bus pakankamai didelė – 25000 eurų, plius 150 eurų kainuos akumuliatoriaus nuoma mėnesiui – susidomėjimas šiais elektra varomais automobiliais nemažėja.

Pasaulyje plėtojamos ir kitos alternatyvios energetikos šakos, tokios kaip augalinės biomasės (mediena, šiaudai, energetiniai augalai) naudojimas, pakeičiant ja tradicines energetikos rūšis. Be to, alternatyvios energetikos plėtra ypač sparti pastaruoju metu, kai naftos kaina pasiekė rekordines aukštumas. O ir priklausomybė nuo naftą bei dujas tiekiančių šalių vis didėja (tas ypač aktualu ES, jaučiančiai vis didesnę priklausomybę nuo rusiškos energetikos).

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo ir mūsų šalyje vis garsiau kalbama apie alternatyvią energetiką. Diskusijos dėl šios energetikos srities ypač suintensyvejo, rengiantis uždaryti Ignalinos AE (kas ne tik ypač ženkliai lems elektros energijos kainas ir šalies ūkio raidą, bet ir dar labiau padidins energetinę Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos).

Vis dėlto šiuo metu iš alternatyvių energijos išteklių Lietuvoje išgaunama tik nedidelė dalis bendro energijos kiekio. Tai, visų pirma, elektros energija, generuojama Kauno HE. Saulės energija Lietuvoje kol kas yra įdomi tik kaip mokslinių eksperimentų objektas. Vis dėlto vėjo energija šalyje panaudojama plačiau. Planuojama, kad iš vėjo energijos 2010 m. bus generuojama daugiau, nei 289 GWh elektros energijos.

Augalinė biomasė (mediena, šiaudai, energetiniai augalai) yra vienas iš svarbiausių atsinaujinančios energijos šaltinių Lietuvoje ir sudaro didelę vietinio kuro dalį. Lietuva gana aktyviai domisi biodegalų gamyba. Pagal ES direktyvą Lietuva nuo 2005 m. privalo ne mažiau kaip 2 proc. visų sunaudojamų degalų pakeisti biokuru.

Vis dėlto bendrame energetikos kontekste šiuo metu Lietuvoje alternatyvi energetika vis dar nėra intensyviau plėtojama. Prie to prisideda ir tradicinis tiek gyventojų, tiek ir šalies politikų skeptiškas požiūris į tokias naujoves. Taip pat šią energetiką gan sudėtinga eksploatuoti, kaupti bei perduoti (ypač saulės ar vėjo energetiką), o ir investicijų į ją reikia pakankamai didelių.

Su panašiomis problemomis buvo susidūrusi ir alternatyvios energetikos plėtra Vakaruose. Tačiau ten situacija keičiasi. Analizuojant Vakarų tendencijas galima patvirtinti, kad šis sektorius ateityje tik plėsis. Tuo labiau, kad naftos bei dujų ištekliai visame pasaulyje yra riboti. Be to, dauguma pasaulio valstybių jau pradeda įgyvendinti ir kovos su gamtos tarša programas, siekiančias sustabdyti kylančią ekologinę planetos katastrofą. Todėl galima nevienareikšmiškai akcentuoti, kad aplinką tausojanti ir iš atsinaujinančių šaltinių išgaunama alternatyvi energetika – tai mūsų planetos ateities energetika, kurios įsisavinimas vyksta jau dabar.