Tyrimas padės gerinti imigrantų gyvenimą

Airijoje gyvenančių užsienio piliečių skaičius 2002 – 2006 metais išaugo nuo 224 tūkstančių iki 420 tūkstančių ir dabar sudaro apie 10 proc. šalies gyventojų. Tai Immigrant Council of Ireland paskatino organizuoti tyrimą ir surinkti kuo daugiau informacijos apie imigrantus. Tyrimas pradėtas praėjusių metų spalio mėnesį, jį atlieka University College Dublin. Siekiama sužinoti, kaip gyvena imigrantai, kaip jie susiranda darbą, kokia jų buitis, išsiaiškinti, kas trukdo integruotis Airijoje, kokios problemos aktualiausios, kaip galima pagerinti gyvenimo sąlygas. Pirmą kartą vykdomame tyrime dalyvauja lietuvių, kinų, indų ir atvykėlių iš Nigerijos bendruomenės, iš viso planuojama apklausti daugiau nei 400 žmonių, o spalio mėnesį – paskelbti tyrimo rezultatus.

2006 m. visuotinio Airijos gyventojų surašymo duomenimis, šioje šalyje gyvena apie 420 tūkstančių užsienio šalių piliečių, iš jų 275,8 tūkstančiai (65,7 proc.) – atvykėliai iš Europos Sąjungos šalių. Iš naujųjų šalių narių daugiausia yra Lenkijos piliečių (63,3 tūkst.), antroje vietoje – atvykėliai iš Lietuvos (24,6 tūkst.).

„Lietuvių bendruomenė yra viena gausiausių iš keturių tyrime apklausiamų imigrantų bendruomenių”, – sakė tyrimo vadovė Dr. Mary Gilmartin, dirbanti Migration Citizenchip Research Initiative (MCRI) bei University College Dublin (UCD). Pasak jos, be lietuvių yra apklausiami kinų, indų bei nigeriečių bendruomenių atstovai, siekiama išsiaiškinti, ko reikia, kad jiems būtų lengviau prisitaikyti Airijoje.

Iš viso numatyta apklausti 150 lietuvių, iš jų 100 – gyvenančių Dubline, ir 50 – už Airijos sostinės ribų, taip pat po 100 atstovų iš kinų, indų bei nigeriečių bendruomenių.

„Jau apklausėme 100 Dubline gyvenančių lietuvių. Jiems reikėjo užpildyti anketas, kuriose pateikiami 78 klausimai apie jų amžių, išsilavinimą, emigravimo priežastis, numatomą buvimo Airijoje laiką, pragyvenimo šaltinį, laisvalaikio praleidimo būdus, priklausymą bendruomenėms, kitoms susibūrimo grupėms ir kt.”, – kalbėjo Dr. M.Gilmartin. Kadangi dalis Airijoje gyvenančių lietuvių nepakankamai gerai moka anglų kalbą, atsakyti į anketose pateikiamus klausimus jiems padeda keletas vertėjų.

Pasak tyrimo vadovės, džiugina tai, kad lietuviai noriai dalyvauja apklausose: „Mes stengiamės apklausti kuo įvairesnius žmones, tad einame į lituanistines mokyklas, dalyvaujame tradicinėse lietuvių šventėse, lankomės susitikimuose, bendraujame su įvairaus amžiaus, profesijų žmonėmis”.

Tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti spalio mėnesį. „Juos ketiname pateikti atsakingoms Airijos institucijoms bei nevyriausybinėms organizacijoms, kurių sprendimai gali pagerinti imigrantų gyvenimo sąlygas”, – sakė Dr. M.Gilmartin. Jos teigimu, atliekant tyrimą siekiama pažvelgti į atskiras imigrantų bendruomenes, išsiaiškinti, kuo jos skiriasi, kokios problemos aktualiausios, ko reikėtų, kad jiems būtų lengviau prisitaikyti Airijoje. Prisitaikymas apima įvairias sritis: švietimą, sveikatos apsaugą, įvairios dokumentacijos tvarkymą ir t.t. Atlikus tyrimą, valstybei bus galima pateikti konkrečias imigrantų problemas, pasakyti, kokios pagalbos jiems reikia.

„Jeigu daugelis atsakys, kad čia blogi gydytojai – bus atsižvelgta į tai ir daromi sprendimai, jeigu imigrantai negali gauti informacijos kažkokiose svarbiose institucijose, nes ji neteikiama jų gimtąja kalbą, valstybė taip pat bus priversta ką nors daryti”, – sakė Dr. M.Gilmartin.

„Kita sfera, kurioje galėsime panaudoti surinktus duomenis – tai pateikti Airijoje gyvenančių lietuvių „paveikslą” tiek vietiniams gyventojams, tiek lietuvių bendruomenei. Galėsime pasakyti, kokio amžiaus lietuviai dažniausiai emigruoja į Airiją, iš kokių Lietuvos miestų, pas ką atvažiuoja, kokiomis sąlygomis čia gyvena, kaip susiranda darbą ir daugybę kitų dalykų”, – kalbėjo Dr. M.Gilmartin. Pasak jos, dabar Airijos spauda dažnai mini imigrantus iš Lietuvos, tačiau nežino, nei ką čia veikia šie žmonės, nei kaip jie gyvena, kokią patirtį turi, galiausiai, kaip plačiai paplitę Airijoje.

„Atlikę tyrimą mes oficialiai paskelbsime duomenis tiek Airijos spaudoje, tiek lietuvių bendruomenėje. Galėsime pasakyti: štai, pažiūrėkite, taip atrodo Airijoje gyvenantys lietuviai”, – sakė tyrimo vadovė Dr. M.Gilmartin.

Jeigu norite dalyvauti tyrime, skambinkite tel.: 01-7168417 (anglų kalba), 086-4077484 (lietuvių kalba).