Triukšmas – netvarkingas, įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinys, sukeliantis nemalonius pojūčius. Dauguma tikriausiai esate patyrę, kas yra gyvenamųjų patalpų garso izoliacijos problemos, ir girdėję apie žalą, kurią sveikatai gali sukelti sistemingas triukšmo lygio kaimyniniuose butuose viršijimas. Medikai teigia, kad triukšmas mažina organizmo imuninį atsparumą. Jie perspėja, kad triukšmas, kaip lėtinis (nuolatinis) streso šaltinis, veikia centrinę nervų sistemą ir kelia įvairių sveikatos sutrikimų – hipertoninę ir išeminę širdies ligą, aterosklerozę, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos lėtinius uždegimus, opaliges, neurozes, depresiją, psichikos ligas. Pradžioje triukšmas erzina, vėliau sutrikdo miegą, dėl ko padidėja dirglumas ir atsiranda nuovargis. Net palyginus nestiprus 60-70 decibelų triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija. Triukšmas – netvarkingas, įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinys, sukeliantis nemalonius pojūčius. Dauguma tikriausiai esate patyrę, kas yra gyvenamųjų patalpų garso izoliacijos problemos, ir girdėję apie žalą, kurią sveikatai gali sukelti sistemingas triukšmo lygio kaimyniniuose butuose viršijimas. Medikai teigia, kad triukšmas mažina organizmo imuninį atsparumą.

Akustinis smurtas nėra naujas dalykas. Riaumojimas, staugimas, kaukimas yra akustinio smurto pavyzdžiai gamtoje, naudojami pademonstruoti jėgą siekiant įbauginti ir pagriebti auką. Žmonija nuo triukšmo gynėsi jau seniai. VI a. pr. Kr. vietinė valdžia Graikijos Sibario mieste, kuriame gyveno daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, išleido įsakymą, kuriuo uždraudė amatininkams dirbti darbą, keliantį triukšmą. Net uždraudė laikyti gaidžius, kad tie savo giedojimu netrukdytų gyventojams miegoti. Julius Cezaris uždraudė vežimams važinėti naktį, nes jų keliamas triukšmas jam trukdydavo, 47 metais Romos gyventojai skundėsi neįmanomomis gyvenimo sąlygomis dėl triukšmo dideliuose namuose ir rytais į ganyklą genamų karvių mūkimo. Viduramžiais įstatymų buvo apribotas kalvių dirbtuvių darbas ir vežimų su geležiniais ratlankiais naudojimas miesto vietose tam tikru dienos metu. Anglijoje ir dabar tebegalioja įstatymas, priimtas XVII a. pradžioje, kuriame draudžiama vyrams mušti savo žmonas nuo devintos valandos vakaro iki šeštos valandos ryto, nes tokių veiksmų sukeltas triukšmas gali sudrumsti kaimynų ramybę. Triukšmas trikdydavo ir amerikiečius. Bendžaminas Franklinas buvo priverstas persikelti iš vienos Filadelfijos vietos į kitą, nes „turgaus ūžesys vis labiau mane trikdo, ir vis dažniau save pagaunu, kad kai kuriuos dalykus turiu kartoti du kartus”. XX a. antrojoje pusėje techninei pažangai įgavus didžiulį pagreitį, ypač triukšmingi tapo išsivysčiusių šalių miestai.

Griaunamų būsto sienų triukšmas varo iš proto kaimynus. Specialistai pataria nerizikuoti – rekonstruojant butą laikytis visų teisės aktuose numatytų procedūrų. Griežtas Statybos įstatymas neleidžia įteisinti nelegalių darbų. Už įstatymo pažeidimą gresia ne tik bauda, bet ir išlaidos atstatymo darbams. Mažiau konfliktų su kaimynais kyla, jei remontuojamo buto šeimininkai juos iš anksto įspėja. Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro bendrosios higienos gydytojo Rimanto Giedraičio, teisės aktai skirsto parą į tris laikotarpius, kuriems numatytas maksimalus triukšmo lygis. Nuo 8 val. iki 18 val. triukšmo lygis daugiabučiuose namuose gali būti iki 55 decibelų. Nuo 18 iki 22 val. – iki 50 decibelų. Nuo 22 iki 6 val. – iki 45 decibelų. Anot R. Giedraičio, gręžiant sieną, kyla 70 decibelų triukšmas. Todėl reikia iš anksto tai aptarti su kaimynais. „Negalima žmonėms uždrausti gerinti būsto, tačiau statybininkams trūksta darbo kultūros. Jie neatsiprašo kaimynų, atėjusių išsiaiškinti dėl triukšmo, net juos įžeidžia”, – sakė gydytojas. Pasak jo, rimtos įmonės prieš pradėdamos darbą laiptinėse pakabina skelbimus, kad bute vyks remontas. Atsiprašo gyventojų už būsimus nepatogumus. Informuoja, kiek tęsis darbai. Norint rekonstruoti butą griaunant laikančiąsias sienas, reikia gauti leidimus, kaip ir naujai statybai. Pasak savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėja Lilijos Misiulienės, pirmiausia savivaldybė turi gauti prašymą, kad norima rekonstruoti butą.

Triukšmas mus lydi kasdien. Tačiau laikui bėgant, mes priprantame prie tam tikro triukšmo ir jo nebegirdime. Tuomet visiška tyla verčia jaustis net nejaukiai. Dėl to įsijungiame televizorių, klausomės muzikos, kalbamės su artimaisiais. Tačiau kai kaimynai klausosi muzikos ar žiūri televizorių tokiu garsu, kad ir jūs galite sekti rodomo filmo eigą, – tai jau tampa problema. Problema gali tapti ir kaimynų nusiskundimai, esą savo namuose per garsiai klausotės muzikos. Taigi norėdami išvengti minėtųjų problemų, gyvenamosiose patalpose turėtume sukurti tokias akustines sąlygas, kurios tenkintų ir mus, ir mūsų kaimynus. Pagrindinės blogo garso izoliavimo priežastys stambiaplokščiuose namuose, ypač senos statybos, yra standžios gelžbetoninių konstrukcijų jungtys, kiaurymės sienose ir perdangose, kuriose įrengti elektros lizdai, ventiliavimo kanalai. Garsas sklinda pro betoną – gerą vibracijų laidininką, dar labiau sustiprinantį garsą. Taigi šiame straipsnyje aptarsime dalykus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį kuriant tinkamas akustines sąlygas savo būste. Jeigu norime izoliuoti smūgio garsą, geriausia sumontuoti „plaukiojančias“ grindis: tarp esamos perdangos plokštės ir grindų viršutinio išlyginamojo sluoksnio pakloti elastingas, efektyviai smūgio garsą slopinančias plokštes. Jos gali būti pagamintos iš akmens ar stiklo vatos, nes šios medžiagos bene geriausiai sugeria triukšmą.

Jei kuris nors klaipėdietis savo bute po 22 val. sumanys organizuoti renginių (pobūvių, mirusiojo šarvojimo procedūrų) ar atliks kitus rimtį trikdančius veiksmus, turės gauti raštišką artimiausių kaimynų sutikimą. Tačiau net ir gavę tokį sutikimą triukšmadariai negalės visiškai atsipalaiduoti. Pasak savivaldybės administracijos Sanitarinės kontrolės poskyrio vedėjos Ninos Gendvilienės, jei iš buto sklis didelis triukšmas, kaimynai vis tiek galės iškviesti policijos pareigūnus. Kaimynų parašai galbūt lems tik tai, kad policininkai nepuls iškart rašyti protokolo ir skirti baudos, o tik įspės. Naująsias taisykles Klaipėdos politikai derino gerą pusmetį. Daugiausia diskusijų sukėlė siekis nustatyti, kada nuosavame bute galima daryti remontą. Politikai nusprendė, kad daugiabučio gyventojai dirbti statybos darbus galės tik darbo dienomis nuo 9 iki 20.30 valandos, šeštadieniais nuo 10 iki 16 valandos. Sekmadieniais imtis remonto draudžiama. Bauda už taisyklių nesilaikymą siekia iki 2 tūkst. litų. Tikrinti, kaip laikomasi taisyklių, turės minėtas Sanitarinės kontrolės poskyris. Jame dirba tik du žmonės – vedėja ir dar viena specialistė. Tačiau vedėja N.Gendvilienė nenusimena ir viliasi sulaukti policijos pagalbos. Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininko Kazimiero Sinkevičiaus, pareigūnai reaguos ir tada, jei gaus toliau nuo triukšmo šaltinio gyvenančių kaimynų skundų.

Anglijoje ir dabar tebegalioja įstatymas, priimtas XVII amžiaus pradžioje, draudžiantis vyrams mušti žmonas nuo devintos valandos vakaro iki šeštos valandos ryto. Taip nuo triukšmo siekiama apsaugoti kaimynų ramybę. “Naujųjų amžių maro” – triukšmo poveikis sveikatai kartais nepakankamai įvertinamas bei ignoruojamas. “Vakarų ekspreso” skaitytojos ponios Elvyros nuomone, kartais triukšmas pavojingesnis nei rūkymas ar kitos šios amžiaus bėdos. Anot jos, nuo tabako dūmų gali pasislėpti, o nuo triukšmo net savo namuose niekas negali apsaugoti. Atrodo, toks nekaltas dalykas kaip kaimynų leidžiami “bumčikai”, anot Elvyros, jos namuose girdimi beveik 80 decibelų (dB) garsumu. Pagal triukšmo poveikio organizmui intensyvumą jis priskiriamas antrajam laipsniui, kai atsiranda vegetacinės nervų sistemos pakitimų. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios inspektorės Ninos Gendvilienės, skundai dėl triukšmo sudaro didžiąją dalį gaunamų nusiskundimų. Gyventojus nervina kaimynų, kavinių, transporto keliamas triukšmas. Daugelis gaunamų skundų pasitvirtina. Anot inspektorės, ir labai nedidelis triukšmas gali daryti įtaką žmogaus sveikatai. Jautriau į aplinkos garsus reaguoja gyventojai, kurie dėl įvairių priežasčių didžiąją laiko dalį priversti praleisti tarp keturių sienų. Apsaugoti nuo triukšmadarių atitinkamos institucijos ar policijos pareigūnai ne visada pajėgūs.

„Triukšmadariai turi psichologinių problemų”, – apie kaimynų nepaisančius žmones mano psichologas Gediminas Navaitis. Tuo metu kiti lrt.lt pašnekovai ramybėms drumstėjams siūlo ne seansą pas psichologą, bet savimonės ugdymą ar finansinių sankcijų taikymą. Anot Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės Reginos Sirusienės-Lamauskienės, kaimo sodybose triukšmauti linkusių svečių netrūksta. Todėl, pasak jos, sodybos šeimininkas su žmonėmis, kurie atvyksta, pasirašo sutartį. „Joje taip pat pažymima, nuo kada iki kada ir kelių decibelų muziką galima leisti. Jeigu svečiai atsiveža savo kilnojamąsias muzikos stotis ir nesilaiko susitarimo, lieka vienintelė išeitis: arba kviesti policiją, arba svečius prievarta išvaryti. Kai žmogus sumoka avansą ir su juo aptariamos visos sąlygos, tiki tuo, kad jis elgsis taip, kaip pažadėjo pasirašydamas, o jis taip nesielgia. Kas gali išspręsti šitą klausimą? Tik žmogaus sąžinė”, – svarstė R. Sirusienė-Lamauskienė. Kita išeitis, anot moters, – priimti tik svečius su rekomendacijomis. „Siūlau ir kitiems tą patį daryti. Nereikia jokių prievartinių priemonių – jeigu tave rekomendavo, vadinasi, esi padorus žmogus, susimokėsi, elgsiesi normaliai, esamo nesulaužysi, neištrypsi mano augalų ir neleisi muzikos visu garsu”, – aiškino R. Sirusienė- Lamauskienė. Anot jos, drausminant triukšmadarius reikia didinti jų savimonę. „Nuo to reikia pradėti, o ne nuo drausminančių priemonių: policijos ar sankcijų svečiams”, – priduria R. Sirusienė-Lamauskienė.