Ar ilgai Lietuvos valdžia mulkins emigrantus?

Lietuvos Socialinės apsaugos ministerija pranešė, kad išleista speciali knygelė, pavadinimu ,,Lietuva norintiems sugrįžti”. Pasak ministerijos spaudos tarnybos, leidinyje supažindinama su gyvenimo šalyje sąlygomis, ekonomine padėtimi, verslo galimybėmis. Neslepiama ambicijų, kad šis leidinukas padės išsklaidyti tebesvarstančių, ar verta grįžti į Lietuvą, tautiečių abejones ir ,,padės greičiau apsispręsti”.

Valdžios objektas – neišsilavinę juodnugariai?

Anot knygelės autorių, siekta, kad leidinys būtų ne tik informatyvus, bet ir patrauklus ir suprantamas. Dėl šių priežasčių “informacija pateikta paprasta ir plačiajai visuomenei suprantama kalba, papildyta linksmomis iliustracijomis”.

Ši nedidelė žinutė, internetu sparčiai apskriejusi viso pasaulio lietuvišką žiniasklaidą, tarp eilučių slepia prastai paslėptą dėmesio vertą informaciją, kurios leidinuko autoriai, ko gero, nenorėjo pasakyti viešai.

Akivaizdu, jog Lietuvos valdžia emigrantus laiko neišsilavinusiais, šiuolaikiniame pasaulyje nepritampančiais “juodnugariais”, kurie, gyvendami dažnai daug laisvesnėse ir demokratiškesnėse šalyse nei jų tėvynė, nesugeba patys susirasti ir atsirinkti juos dominančios informacijos.

Dabar, kai internetu naudojasi vos į mokyklą pradėjęs eiti vaikas, rodos, būtų naivu manyti, kad suaugęs dirbantis žmogus nesugebės sužinoti, kiek ir kokiomis sąlygomis uždirba statistinis lietuvis Lietuvoje, kokios iš tiesų yra pensijos bei kitos socialinės garantijos, kaip diskriminuojamos jaunos moterys ir kokius darbus verčiamos atlikinėti brangių firmų sekretorės. Čia nereikia nė interneto – visi mokame naudotis telefonu, pasikalbame su Lietuvoje likusiais giminaičiais, draugais bei pažįstamais.

Tai jokiu būdu nereiškia, kad viskas, net ir toje pačioje ekonomikos srityje, Lietuvoje yra blogai, tačiau tai taip pat nesuteikia teisės valdžios vyrams ir moterims užsiiminėti pigia propaganda.

Propagandos paveiksliukai

Tačiau kažkodėl Socialinės apsaugos ministerija rado reikalą išleisti propagandinį leidinuką, kuriame situacija Lietuvoje turi būti pateikta pro rožinius akinius, “paprastų žmonių kalba” ir dar pagražinta nuotaikingais paveiksliukais. Juk tie kvaileliai, išsilakstę po užsienius, kitaip nesupras…

Antra, kaip jau anksčiau yra minėjęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Giedrius Kadziauskas, pradėjusi tvirtinti ekonominės migracijos valdymo strategiją, Lietuvos valdžia vis giliau klimpsta į melavimo tiek savo piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, tiek lietuviams, gyvenantiems užsienyje, liūną.

Laikais, kai informacija teka įvairiomis kryptimis visame pasaulyje laisviau nei bet kada, mūsų Vyriausybė nusprendė, kad yra nepakankamai informacijos. O ta, kuri cirkuliuoja, neva yra iškreipta ir neteisinga.

Rodos, gerai prisimename sovietmetį, kai viena partija kontroliavo visas žinias ir atrinkdavo, priklausomai nuo partijos linijos, kas teisinga, o kas klaidinga. Gal netrukus grįšime prie senų laikų metodų?

O gal Lietuvos Vyriausybė mano, kad tik su emigrantais galima elgtis kaip su darželinukais ir per spalvotus leidinius “paaiškinti”, kaip iš tiesų gyvenama Lietuvoje bei pabarti, jei neklaužados nemato, kaip joje gera gyventi ir kad jau laikas sugrįžti.

Patriotizmu šeimų neišmaitinsi

Būtų neteisinga apkaltinti užsienio lietuvius patriotizmo stoka, kurio jiems tikrai netrūksta. Tačiau patriotizmu šeimų neišmaitinsi, o visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, gyvenimo dėsnius diktuoja rinkos taisyklės.

Kiek galima kartoti, kad lietuviai sugrįš į tėvynę, galbūt net masiškai, tokiais pat pilnais autobusais ir lėktuvais, kaip kad anksčiau iš jos bėgo, kai ekonominė ir politinė situacija iš tiesų smarkiai pasitaisys?

Tačiau kol (tik tų pačių emigrantų, sumažinusių laisvų darbo vietų perteklių ir ilgainiui sukūrusių net jų trūkumą, dėka) tik statybininkai, staliai, vairuotojai, dar vienos kitos profesijos atstovai gali tikėtis padoresnio atlyginimo, ir tai tik didmiesčiuose, viltis, kad emigrantai ims masiškai grįžti, nėra protinga.

Kalbama, kad grįžimo tendencija šiek tiek matoma, tačiau tikrai ne dėl to, kad Vyriausybė išleido dar vieną spalvotą leidinuką ar patvirtino dar vieną ilgai už mokesčių mokėtojų pinigus svarstytą emigrantų grąžinimo strategiją.

Mokytojai, dėstytojai, gydytojai, net žemesnio rango vadybininkai, žurnalistai ir gamyklų darbininkai kol kas mažai mato bendro ekonomikos pagerėjimo vaisius, apie kuriuos taip noriai “specialiuose leidiniuose” pradėjo meluoti valdžios atstovai.

Galiausiai, ne viskas yra tik pinigai. Darbo atmosfera, ilgalaikės socialinės garantijos, sąžiningai apskaičiuoti viršvalandžiai bei padorios atostogos taip pat yra svarbios.

Propaganda pati savaime nėra koks keiksmažodis. Protinga, gerai apmąstyta propaganda yra netgi visai neblogas ir visame pasaulyje vartojamas dalykas. Tokią propagandą, patogumo dėlei, galime vadinti reklama ar savireklama.

Gerai parengta ir efektyviai platinama informacija visuomet geriau pasiekia tikslą nei neaktyvios, paslėptos žinios. Tačiau tik spalvoti paveiksliukai ar “paprastos kalbos” vargu ar bus veiksmingi.

Šiuo metu Lietuvos Vyriausybės propaganda, kurios tikslas – raginti tautiečius sugrįžti, yra lyg kamuolio spardymas į vienus vartus, kai nei aikštelėje, nei vartuose nėra jokių varžovų. Tai tuščias kalbėjimas į niekur. Lietuvos valstybinės institucijos, atsakingos už ryšius su bendruomene, menkai tenori su ta bendruomene turėti tiesioginių reikalų, ką jau kalbėti apie bendrus projektus.

Užsienio lietuvių žinios – nereikalingos

Menininkai, mokslininkai dar kartais apsikeičia idėjomis ir bendrai kuriamais projektais, tuo tarpu biurokratai – tik kalba. Juk taip dažnai užsienio lietuviai kaltinami, neva jie, užuot kūrę savo tėvynės gerovę, sėdi turtingesnėse Vakarų šalyse ir kraunasi sau turtus.

Tačiau tikrai atsirastų (ir jau atsiranda) lietuvių, kurie nuolat gyvena tarp dviejų šalių – gimtojo krašo ir naujosios tėvynės. Šie žmonės ne tik kasmet parsiunčia nemažus pinigus, kurie viena ar kita forma gerina pasilikusiųjų Lietuvoje gyvenimą, bet ir aktyviai prisideda prie gimtosios šalies gerovės kūrimo savo žiniomis, patirtimi ir darbu.

Ar pritraukti užsienio lietuvius nėra Lietuvos vadovų interesas? Kas geriau: ar lietuvis, gyvenantis užsienyje ir nuolat besigręžiojantis į tėvynę ir prisidedantis prie gyvenimo joje gerinimo, ar emigravęs lietuvis, žvelgiantis tik į savo ateitį naujoje šalyje?

Jei Lietuva nesiims aktyvaus vaidmens užsienio lietuvių bendruomenėse, nereiktų tikėtis, kad žymi dalis tų bendruomenių narių kada nors grįš gyventi į tėvynę. Arba – ir tai tik blogiau Lietuvai – grįš nevykėliai, kuriems nesisekė nei Lietuvoje, nei užsienyje. Kas jiems mokės pašalpas? Tas pats skurdus šalies biudžetas ir žmonės, į jį mokantys savo mokesčius.

Gana mulkinti emigrantus propagandine informacija apie gerėjantį gyvenimą tėvynėje. Tegul Lietuvos valdžia įrodo darbais, kad jiems tų sugrįžtančių žmonių reikia. Kitaip tie beraščiais pravardžiuojami emigrantai nesirūpins, kaip padėti savo gimtajam kraštui ir Lietuvos pusėn nežiūrės net išėję į pensiją.