Tarnautojai turės savo elgesio taisykles
Specialiame kodekse bus numatytos piniginės baudos neetiškiems pareigūnams
Valstybės tarnautojai ateityje turės vadovautis savo elgesio kodeksu, priešingu atveju jiems grės piniginės baudos, papeikimai ir net atleidimas iš darbo. Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti Tarnautojo elgesio kodekso projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti etiškos, lojalios ir garbingos tarnystės žmonėms principus. Rudenį šis kodeksas turėtų būti priimtas parlamente.
Gimsta vieninga sistema
Kai kurių žemėtvarkininkų įžūlus elgesys, naudojantis turima informacija apie gerus žemės sklypus prisigrobti nemažai nekilnojamojo turto, paskatino Vyriausybę greičiau svarstyti Tarnautojo elgesio kodekso projektą.
“Jeigu jis jau veiktų, galėtų būti taikomas įvairiais atvejais, įskaitant ir žemėtvarkininkų skandalą”, – įsitikinęs vidaus reikalų ministras Virgilijus Bulovas.
Jeigu Seimas rudens sesijoje suskubs pritarti Vyriausybės pateiktam projektui, naujas kodeksas turėtų įsigalioti nuo sausio 1-osios.
Naujajame kodekse siūloma didinti tarnautojų atsakomybę už savo veiksmus bei atskaitomybę visuomenei ir valdžios įstaigoms, detalizuoti valstybės tarnautojų elgesio etikos reikalavimus ir nustatyti teisinį atsakomybės mechanizmą, užkirsti kelią atsirasti ir plisti korupcijai.
Pasak ministro, šiuo metu galiojantys teisės aktai nepakankamai aiškiai reglamentuoja, kokia valstybės tarnautojo veikla laikoma neetiška, o elgesys – nelojaliu. Be to, jie nustato atsakomybę tik už tarnybinius nusižengimus, tai yra valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, neatsižvelgiant į elgesio vertinimą etikos aspektu. Įstatymai nereglamentuoja ir valstybės tarnautojų elgesio viešajame gyvenime – elgesio, nesusijusio su tarnybinių pareigų atlikimu ir tarnautojo statusu.
“Iki šiol nebuvo vieno dokumento, kuriame būtų surašyta, kaip turi elgtis valstybės tarnautojas. Dabar toks dokumentas gimsta”, – pastebėjo V.Bulovas.
Kartais elgiasi kaip karaliukai
Kodekse nurodoma, kad už neetišką elgesį valstybės tarnautojas gali būti baudžiamas pinigine bauda, kurios dydis – nuo 1 iki 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL šiuo metu sudaro 125 litus). Už didesnius nusižengimus jis gali užsidirbti pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą ir net atleidimą iš pareigų.
“Bausmes skirs įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos arba specialios vidinės komisijos neigiamą išvadą apie prasižengusį pareigūną”, – sakė vidaus reikalų ministras.
Kodeksas bus taikomas valstybės tarnautojams, pareigūnams, biudžetinių įstaigų, valstybės ir savivaldybių įmonių, viešųjų įstaigų darbuotojams, turintiems viešojo administravimo įgaliojimus. Buvo siūloma, kad naujasis teisės aktas galiotų ir Lietuvos banko valdininkams, tačiau ši nuostata buvo išbraukta, nes paaiškėjo, kad pagal europietiškus standartus pats centrinis bankas turi nustatyti atitinkamas elgesio normas, kurios būtų privalomos šios įstaigos darbuotojams.
Paklaustas, ar palyginti nedidelės piniginės bausmės sustabdys įžūlius valdininkus, V.Bulovas atsakė tikįs, kad tai bus pakankamai veiksminga priemonė: “Kai kada pareigūnai elgiasi tarytum karaliukai, mano, kad jiems viskas leidžiama. Todėl vieną kitą kartą sumokėję kad ir tokias nedideles baudas, jie tikriausiai susimąstys, jog neverta turėti nuostolio dėl paprasčiausio savo elgesio”.
Politikų kodekso dar reikės palaukti
Politikams, teisėjams ir prokurorams naujasis kodeksas negalės būti taikomas. Politikų elgesio kodeksą rengia speciali Seimo darbo grupė. Deja, jokio projekto kol kas nėra.
“Jis netrukus turėtų atsirasti”, – teigė V.Bulovas. Tikėtina, kad Seimo rudens sesijoje Politikų elgesio kodeksas bus pristatytas, aptartas ir priimtas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas tvirtina, kad etiško elgesio normos politikams ir valdininkams “vis labiau įauga į kraują”, tačiau dar daug reikės padaryti, kad tai taptų tikra gyvenimo norma.
“Tarnybinės etikos sistema Lietuvoje dar tik formuojama, bet ilgainiui, tikiuosi, mes pasieksime tą lygį, kai etiškas elgesys, viešųjų ir privačių interesų derinimas, vengimas susidurti su interesų konfliktu taps neatsiejamu dalyku mūsų valdininkų ir politikų gyvenime”, – “Kauno dienai” sakė A.Salamakinas.
Tam, pasak parlamentaro, pasitarnauja ir kasmetės jo vadovaujamos komisijos parengiamos atmintinės Seimo nariams, kurie dėl turimų interesų kai kuriose gyvenimo srityse gali “įklimpti” į viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
“Pirmoji tokia atmintinė prieš dvejus metus daugeliui sukėlė šoką, į antrąją pasižiūrėta normaliau. Tikiuosi, kad rudenį išdalyta trečioji atmintinė bus priimta visiškai ramiai ir Seimo nariai supras, jog būtina paisyti interesų derinimo, siekiant išsaugoti savo gerą vardą ir reputaciją”, – pastebėjo A.Salamakinas.