Romantiški filmai kenkia tikrai meilei

Ko gera, nereikia būti didžiu orakulu, kad atspėtum dar vienos romantinės Holivudo dramos siužetą. Pradžioje herojai susitiks, vėliau susipyks ir išsiskirs, pabaigoje per laimingą atsitiktinumą juos vėl suves likimas.

Kartais siužetas taip gerai apipintas įvairiomis aplinkybėmis, kad skambant finalinei muzikai, o ekrane tebesitęsiant ilgai lauktam pagrindinių veikėjų bučiniui, norisi braukti ašarą. Tačiau mokslininkai perspėja: nepasiduokite virtualios romantikos pinklėms. Per ilgai užsižiūrėjus į tobulus santykius ekrane, greitai galima nusivilti meile tikrovėje.

Pabaigą pakeitė dėl reitingų

Šiuo metu šalies kino teatruose rodomo filmo „Australija” scenarijaus autorius ir režisierius Bazas Luhrmannas buvo numatęs dramatiškesnę pabaigą. Filmo gale Hugh Jackmano kuriamas herojus Varovas turėjo žūti.

Vis dėlto filmas baigiasi laimingai. Varovas išgelbsti karo negandų ištiktus našlaičius ir galop susitinka su mylimąja. Žinoma, iki tos akimirkos žiūrovas dar pakankinamas, tačiau kančios malonios, nes iš karto galima nusiteikti gražiai pabaigai. Ekrane pasirodžius titrams lieka pridurti, kad gerieji juostos herojai gyveno ilgai ir laimingai. Na, o blogiukai gavo tai, ko nusipelnė.

Pakeisti pirminį sumanymą B.Luhmanną įtikino kino studijų vadovai, kurie argumentavo, kad laiminga pabaiga į kino teatrus pritrauks daugiau žiūrovų. Jų žodžiuose buvo tiesos, nes žmonėms nuo seno patinka, kad įvykiai klostosi pagal planą. Ir geriau jau jo pabaiga būtų tinkama.

Mėgstame dramas

Minėtasis planas dar gali būti vadinamas dramatinio pasakojimo struktūra. Pagal ją dažniausiai sudėliojami ne tik filmų, bet ir apysakų, pjesių ar mitų siužetas. Tad nieko keista, kad atėjus į filmą ar paėmus į rankas naują knygą, galima nuspėti, kaip pasisuks veiksmas.

Knygos ar filmo pradžioje visada pirmiausia nusakoma situacija, pristatomi gerieji ir blogieji herojai, iškeliama problema ar konfliktas. Paskui kokie nors keli įvykiai šią situaciją komplikuoja sustiprindami įtampą. Kai ši pasiekia kulminaciją, įvyksta lūžis, po kurio pagrindinių veikėjų reikalai pradeda gerėti arba blogėti.

Dramatinis pasakojimas gali baigtis dvejopai: blogai arba gerai. Kai jis perkeliamas į sceną ar ekraną pirmu atveju virsta tragedija, antruoju – komedija. Holivudas tragedijų beveik nekuria, jų pažiūrėti galima teatre. O kino teatrai rodo tik komedijas arba istorijas, kurių pabaigos laimingos. Dažniausiai. Kitaip pasibaigiantys filmai rodomi tik per įvairius festivalius, į kuriuos renkasi prisiekę tikrojo kino mėgėjai.

Daugeliu atvejų žmonės istorijų, ypač filmų, su kitokia pabaiga tiesiog nesuprastų. Dažnai dramatinis pasakojimas pasitelkiamas ir televizijos reportažuose. Taip siekiama, kad pranešamos žinios ar faktai paliktų dar ir stiprų įspūdį. Tad nenuostabu, kad esame įpratinti prie taip pateikiamų istorijų.

Iškreipia tikrąją meilę

Taigi nors kaskart einame į naują filmą, bet jau iš anksto žinome, kaip maždaug klostysis įvykiai. Įdomu kai kas kita – kokias subtilybes pasitelkia scenarijaus autorius ir režisierius, kad atskleistų herojų konfliktą, ir kaip jos keliauja per visą juostą.

Tačiau būtent siužeto detalėse, mokslininkų teigimu, ir tyko spąstai. Vieno Jungtinės karalystės universiteto mokslininkai tyrė romantines komedijas ir jų poveikį žmonėms. Jie nustatė, kad tokie filmai iškreipia realybės supratimą ir net gali pakenkti poros santykiams. Ekrane vaizduojami tobuli santykiai skatina nepagrįstus lūkesčius.

Edinburge įsikūrusio Herioto ir Watto universiteto specialistai tyrė 40 populiarių filmų, kino teatruose rodytų 1995-2005 m. Pastebėta, kad žmonės skundžiasi panašiomis bėdomis, kurios kyla Holivudo filmų herojams netikroviškai vaizduojant jų santykius.

Tyrime dalyvavusiai vienai grupei žmonių mokslininkai rodė 2001-aisiais sukurtą romantinę dramą „Nuojauta”, o kitiems – garsiojo mistinių trilerių režisieriaus Davido Lyncho filmą. Žiūrėję pirmąjį vėliau buvo labiau linkę pasikliauti likimo galia. Nors tirta palyginti nedaug žmonių, mokslininkai padarė išvadą, kad romantinių filmų mėgėjai idealizuoja dviejų žmonių ryšį ir dažniausiai tikisi, kad jeigu jiems lemta būti kartu, visa tai pavyks padaryti be jokių pastangų.

Tyrimo autoriai nurodo, kad daugelis filmų skatina žmones tikėti, jog pasaulyje yra ta vienintelė jiems skirta siela ir kad ją radus viskas išsispręs savaime. Tačiau rimtiems santykiams reikia skirti laiko ir energijos, o filmuose tai nevaizduojama. Galop imama tikėti: jei jųdviejų santykiai nepanašūs į Holivudo filmą, vadinasi, jie susiduria su problemomis.

Pataria nepiktnaudžiauti

Tiesa, televizinės realybės poveikis žmonėms tirtas ir anksčiau. Mokslininkė Mary-Lou Galician iš Arizonos valstijos universiteto romantinių filmų poveikiu santykiams domėjosi daugiau kaip prieš dešimtmetį. Tuometis jos tyrimas parodė, kad tiksliai įvertinti filmų įtaką dviejų žmonių ryšiui sunku. Pati mokslininkė įsitikinusi, kad romantiškomis istorijomis piktnaudžiauti nereikėtų, nes jos geriau suprasti žmonių santykių tikrai nepadeda.

Minėta mokslininkė priminė seną ginčą dėl to, ar per televiziją rodomos smurto scenos gali paskatinti taip elgtis ir gyvenime. Šiuo atveju tyrimai patvirtino, kad nusikaltimų stebėjimas per televizorių neskatina kartoti tokių pačių veiksmų. Tačiau žmonės, žiūrintys ar skaitantys kriminalinius reportažus, aplinką, kurioje gyvena, laiko gerokai grėsmingesne negu tie, kurie tokiomis naujienomis nesidomi.

Grįžtant prie romantiškų istorijų, yra ir kitokių nuomonių. Britų psichologas Phillipas Hodsonas nurodė, kad galbūt romantiniai filmai ir iškreipia realybę, tačiau jie turi ir teigiamos įtakos – gali suteikti vilties ir įkvėpimo tęsti santykius. Pasak jo, idealizmas būtinas, nes padeda lengviau išgyventi ne tokioje rožinėje tikrovėje.