Moliniai drambliai laimės neatnešė
Bendravimas pažinčių ir pokalbių portaluose – be jausmų ir pasitikėjimo
Pasak Dž.A.Pirso, bendravimas – tai ne tik vienintelis žmogaus gyvenimo tikslas, bet ir paties gyvenimo prasmė. Šiandien jaunimo gyvenime vis labiau ima dominuoti internetinis bendravimas. Deja, žiūrėdami į ekraną ir maigydami klaviatūrą nematome žmogaus, su kuriuo bendraujame, akių spindesio, nejaučiame jo reiškiamų emocijų. Žmogus nėra daiktas. Praradęs gebėjimą bendrauti žvelgiant pašnekovui į akis, dalytis jausmais, pajusti šalia esančios asmenybės pulsavimą žmogus tampa nieku.
Pasislėpusieji nuo realaus pasaulio
Daugumai jaunų žmonių jau įprasta, tik grįžus namo, viską mesti į šalį, įsijungti kompiuterį, pokalbių programas ar pažinčių portalus. Internetiniuose laiškuose gausybė “judančių” paveikslėlių, grimasas keičiančių veidų, kurie linksmina, patraukia. Prasideda susirašinėjimas. Dar prisideda papildomi skambučiai per “Skype” programą, užsimezga pokalbiai ir taip bėga minutės, valandos ir ištisos dienos prie interneto.
Šiuolaikinio gyvenimo būdas diktuoja prie kompiuterio atsinešti maisto, atlikti namų darbus, neva taip taupant laiką, nejaučiant, kad jį žudo internetas, pokalbiai, virtualios pažintys.
Po kelių mėnesių ant kompiuterinio stalo jau stovi papildomi atributai: vaizdo kamera, ausinės, mikrofonas, kurie “pagreitina” bendravimą ir “pagerina” jo kokybę. Ilgainiui mums nebereikia realaus pasaulio, nes taip susirasti draugų lengviau ir paprasčiau, virtualioje erdvėje galime būti kuo tik norime, o vėliau ir patikime, kad esame savo pačių herojai. Interneto svetainė tampa mums malonia vieta, kur jaučiamės saugūs, pokalbių “chat’as” – su draugų būriu, kuriame visi turi savo išgalvotus vardus. Ir nesusimąstome, kad dar vienas prisėdimas prie kompiuterio gali baigtis gydymu priklausomybių ligų centre.
Po pirmo laiško
Mergina, kuri paprašė jos tikrąjį vardą palikti paslaptyje, sutiko papasakoti, prie ko ją privedė bendravimas interneto pažinčių klubuose.
“Prieš keletą metų labai susižavėjau pažinčių portalais. Galvojau: tiek daug šaunių žmonių galima sutikti vienoje vietoje. Pusdienį praleisdavau bendraudama su naujaisiais draugais, o vėliau su jais susitikdavau. Ir kokių tik laiškų negaudavau! Susirašinėdavau intelektualiomis temomis, diskutuodavau apie literatūrą, meną, požiūrį į gyvenimą. Tiek nuostabių minčių perskaitydavau, net stebėjausi žmonių plačiu interesų ratu ir gebėjimu puikiai rašyti bei reikšti savo mintis. Akys raibdavo nuo komplimentų gausos. Baltosios eilės liedavosi meilės ir susižavėjimo temomis. Nestigdavo pasiūlymų susitikti. Štai ir pradėjau aklų pasimatymų maratoną. Vasara, mąsčiau, turiu laiko. Per dieną galėdavau susitikti su 2-3 žmonėmis. Pirmas mano sutiktas vaikinas jau po savaitės prisipažinėjo mylįs, kitus teko “atmušti” keliomis storžieviškomis replikomis. Kitas jau per pirmąjį pasimatymą pasakojo apie savo seksualinius pomėgius. Pasitaikė visai nesusivokusių, kurie net pokalbio palaikyti nemoka, nepaisant, kad rašė kilometrinius laiškus. Vienas net iš užsienio parskrido, kad padovanotų krūvą molinių dramblių, kurie man turėtų atnešti laimės, ir papasakotų, jog aš jam kaip mergina visai nieko, tik galėčiau būti labiau materialistė. Deja, jis keistai šnopuodavo vaikščiodamas ir dažydavo antakius juoda spalva, o tai mane atgrasė. Taigi bendraudama internetu negalėjau pamatyti žmonių keistenybių, jų įpročių. Gal jie ir puikūs žmonės, tačiau sutikusi realiai vargu ar būčiau atkreipusi į juos dėmesį. Šį tą pati susikūriau savo mintyse, norėdama tuos žmones pagražinti, siekdama idealesnių draugų. Tačiau dabar žiūriu į šias nesėkmes su džiaugsmu. Pripažįstu tik tikras pažintis ir jaučiuosi daug laimingesnė, turėdama daugiau laiko prasmingesniems užsiėmimams.”
Panelės istorija tiek graudi, tiek juokinga, gal dėl to ji šiandien atsisakė virtualaus bendravimo, nes jame įžvelgia tik trūkumus.
Už ir prieš
Grupė mano pažįstamų internetu bendrauja vidutiniškai po 3 valandas kasdien. Daugelio jų nuomone, virtualus bendravimas naudingas tuo, kad tai pigiau negu skambinti telefonu ir greičiau negu bėgti susitikti. Bendraujant internetu kartu galima ką nors dirbti, kalbėti su keliais žmonėmis iš karto, pasiekti draugus užsienyje arba kituose miestuose.
Tačiau internautai tvirtino, kad toks bendravimas juos skurdina, kenčia akys, nugara, dėl neteisingai suprantamų minčių neretai nesusikalbama. Kai kurie sakė, kad tai reikalauja labai daug laiko, viskas yra dirbtina, nelieka artumo bei jausmų, netobulinami tiesioginio bendravimo gebėjimai. “Bendraudamas “chat’e” įsivaizduoji pašnekovo reakciją, o ji gali skirtis nuo tikrosios, todėl realiai sutikus pašnekovą gresia nusivylimas juo”, – rašė internautas. Kiti akcentavo, kad gali išsivystyti priklausomybė nuo internetinio komunikavimo. Visi pripažino, kad bendrauti su keliais žmonėmis maloniau realiai nei iliuzinėje konferencijoje, todėl galima sakyti, kad internetiniame bendravime jie įžvelgia daugiau trūkumų negu privalumų.
