Keistas elgesys
Prieš metus turėjau panelę, labai ją mylėjau. Tada ji buvo draugiška, nuoširdi. Neseniai ją sutikau, pareiškiau norą vėl draugauti, bet ji atsisakė. Pats jaučiu ir draugai sakė, kad ji mane dar vis myli, bet jos elgesys… Šalta, abejinga ir iš viso žiauriai pasikeitusi. Kodėl ji taip elgiasi? Kodėl laiko mane didžiausiu savo priešu? Aš jos nebepažįstu. – klausia Marius
Milda pataria: Ir tu tai vadini keistu elgesiu? „Ak, kokios jūs, moterys, nepaaiškinamos ir nenuspėjamos, kaip amžinas rebusas ar sudoku, tik su trimis žinomaisiais… Verčiau išgyvensime dar vieną Anatolijų ar Katriną negu dar vieną PMS sukeltą emocijų audrą…” Užteks, po velnių! Iškart atsiprašysiu už savo mužikišką toną, bet esu pikta. Nuo pat vakar ryto pikta. Kai maniškis su savo iš Airijos atskridusiu draugeliu nubudo iš šventinės komos ir atsidarė MANO specialiai progai saugotą šampo butelį. Tada išėjo cigarečių ir dingo pusei paros, o parsiradę jau nebesugebėjo pakilti į ketvirtą aukštą, tad teko man su kūdikiu ant rankų spengiant šiaurės vėjui tuos galvijus kaip nors suvaryti į gardą ir dangstyti nuo pašaipių praeivių žvilgsnių. Būdama supratinga ir tolerantiška, lūpą sukandusi vis dar šypsausi.
„Mildute, gerute, gal gali mane iki Druskininkų pamesti”, – graudžiai sumekena Airijos ožiukas. „Na na, – pajutau valdžios vairą savo rankose, – sanatorijos prireikė ar mineralinio vandenėlio pakaks?” „Ne, ten manęs viena mergaitė laukia…” KAS TOKIA? MERGAITĖ? Ach tu, pyyyp, koks, pasirodo, tu pyp! Dar vakar šitas laimingos istorijos emigrantas man su ašara akyse iš kelioninio lagamino traukė savo žmonos, vaikų ir katino nuotraukas, filosofavo, kad kuo toliau, tuo labiau juos visus myli ir be jų gyventi negali, o še tau, boba, ir devintinės – tarpukojis panižo, mergaitės prireikė.
Ir paaiškinkite man, vyrai, kas nors savo tokį vyrišką elgesį. Kaip žmogus, daug metų mylintis savo žmoną, turintis šeimą, gali taip neatsargiai svetimiems žmonėms girtis apie savo meilužes ir apie tą nesuvaldomą norą dulkinti visa, kas juda ir dažosi lūpas? Paprastai tokie nedap***tu sergantys genijai turi susikūrę pateisinančias ir išteisinančias teorijas, pavyzdžiui: jeigu nebūtų tų, kurios gulasi su vedusiais vyrais, – ir raguotų žmonų neliktų. Suprask, jei kabikas nekabėtų, tai tupikas netupėtų. Arba dar viena populiari tezė, kad vyrams kaip buliams gamta tiesiog liepia apsėklinti visas aptvare esančias karves, jie tvirtina, kad be jų humanitarinės pagalbos akimirksniu gimstamumas priartėtų prie kritinės ribos.
