„Kas“ smalsumas ir „kaip“ smalsumas
Dauguma žmonių yra smalsūs, bet jų smalsumas netarnauja asmeniniam tobulėjimui, nes jis ne ten nukreiptas. Pavadinčiau jį „kas“ smalsumu. Tai smalsumas, kurį patenkina žurnalas „Žmonės“, TV laidos apie įžymybes, katastrofų, nelaimių ir nusikaltimų kronikos laikraščiuose. Kaip vaikiškame žaidime jis ieško atsakymų į klausimus „kas? kada? su kuo? ką darė?“, bet neužduoda pačių svarbiausių klausimų – kaip? ir kodėl?
Nors anglų kalboje yra posakis „curiosity killed the cat“, smalsumas yra geras dalykas. Smalsumas savaime yra optimistiškas, atviras pasauliui ir idėjoms dalykas, jis padeda efektyviai mokytis, greičiau įsisavinti gautas žinias, siekti daugiau ir atrasti kažką naują sau, o kartais – ir visai žmonijai. Sakoma, kad Einšteinas, Edisonas, da Vinčis ir kiti didieji išradėjai daugumą įstabiausių dalykų atrado tiesiog iš smalsumo.
Pasak Lifehack.org smalsumas turi bent keturias geras savybes:
- pasyvų mąstymą paverčia aktyviu,
- leidžia greičiau pastebėti naujas idėjas,
- atskleidžia naujas galimybes,
- vaiko iš gyvenimo nuobodulį.
Smalsumas tapo pagrindiniu naujosios „pasidaryk pats“ bangos varikliu. Nepažįstu asmeniškai, bet manau, kad Vaidotas Kuzmarskis, [g12] velblogo ar Savel brain dump – tinklaraščių, dažnai rašančių apie įdomius savadarbius projektus, autoriai – yra smalsūs žmonės. Ne „kas“ smalsūs, o „kaip“ ir „kodėl“ smalsūs.
Deja, „kas“ smalsumas yra daug labiau paplitęs. Nors ir suprantu paskalų pramoginę vertę, mane dažnai stebina tas „aukštuomenės stebėjimas“. Ką jis gali duoti pačiam žmogui? Pavydą, nepasitikėjimą savimi, nepilnavertiškumo jausmą? Paguodą dėl nykios buities? Neveltui jis eina koja kojon su horoskopų skaitymu: iš pradžių pasižiūri, kaip kitiems sekasi, paskui paskaitai, kodėl tau nesiseka… Kažkaip destruktyvu tai…
„Kaip“ smalsumas viską nori išardyti ir sužinoti, kaip veikia. Išbandyti savą konstrukciją, naują metodą, kitokią formą. Tai lavina kritišką mąstymą. Įpratęs užduoti klausimus „kaip“ ir “kodėl“ nepasitenkinsi eiline politikų, ekonomistų ar šiaip šarlatanų demagogija – tu jau esi įpratęs ieškoti priežasčių ir vykstančių procesų šaknų.
„Kaip“ smalsumas nepriima teiginių „viskas jau atrasta“, „ką gali menkas žmogus?“ ir panašiai. Jis ir nekelia sau tikslų apversti pasaulį – tik atrasti ką nors tikrai įdomaus sau ir pasidalinti tuo su bendraminčiais. „Kaip“ smalsuoliai – patys įdomiausi autoriai ir pašnekovai. Gal dėl to, kad ir pats pasaulis jiems tebėra įdomus.
Smalsumą galima lavinti. Žinoma, geriausia pradėti nuo mažens, bet gal nevėlu tai padaryti ir dabar? Jei ką, tai tame pačiame Lifehack.org rašinuke yra ir keli būdai paskatinti save būti smalsesniu. Tik nepamirškite, kuris smalsumas yra jums naudingas!
