Jo vardas – Etiketas

Etiketas – vienas seniausių kultūros reiškinių. Manoma, kad pirmoji knyga apie etiketą buvo parašyta 2350 m. pr. Kr. Egipte ir vadinosi “Elgesio instrukcijos”. Bėgant amžiams, keičiantis visuomeniniams santykiams, kito ir etiketo prasmė bei taisyklės. Humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Svičiulienė įsitikinusi, kad šiuolaikinėje visuomenėje etiketas vertinamas dviem aspektais – doroviniu ir pragmatiniu.

Pirmasis pabrėžia moralinę vertybinę etiketo prasmę, antrasis – etiketo reikšmę žmonių bendravimui kuriant darnius santykius.

Nuolat koreguoja

Pagarba, palankumas kitam žmogui, mandagumas, orumas, padorumas – tai moraliniai principai, slypintys etiketo turinyje ir išreiškiami subtilia elgesio forma.

Nors etiketo taisyklės pritaikytos tipiškoms situacijoms, visuomenės gyvenime jos nuolat koreguojamos – vienos taisyklės atmetamos, kitos “prikeliamos” iš praeities arba kuriamos naujos.

Anot J.Svičiulienės, visuomenėje geros manieros dažnai tapatinamos su asmenybės kultūra, todėl žmogus, pavyzdžiui, nemokėdamas elgtis prie vaišių stalo, sukurs nepalankią nuomonę apie save. Etiketas padeda išreikšti asmenybės elgesio esmę, suteikia poelgiams patrauklumo, sukuria palankias psichologines bendravimo sąlygas dalykinėje ir neformalioje aplinkoje.

„Pamoką“ išmoko

Mokslininkės atmintyje išliko etiketo pamoka, kurią “išmoko” dar sovietmečiu, būdama studentė. Su drauge iš Čekijos ji pietavo kavinėje. Kai abi pavalgė, padavėjas nunešė nuo stalo draugės tuščią lėkštę, o jos paliko. Nustebintai, net pasipiktinusiai bičiulei viešnia iš Čekijos paaiškino, kad ji neteisingai padėjo stalo įrankius, t.y. paliko peilį dešinėje lėkštės pusėje, o šakutę – kairėje. Taip sudėti stalo įrankiai reiškia, kad ji dar nebaigė valgyti.

Pernai Pilietinės visuomenės instituto užsakymu buvo atlikti Lietuvos gyventojų vertybių tyrimai. Įdomu, kad už geras manieras savo balsus atidavė 49 proc. apklaustųjų (1990-aisiais – tik 34 proc.), pirmenybę teikdami darbštumui. O Vakarų Europos šalių visuomenė pirmenybę teikia tolerancijai ir geroms manieroms.

Vertina darbštumą

J.Svičiulienės nuomone, visuomenės vertybes veikia socialiniai, ekonominiai, kultūriniai veiksniai, taip pat istorinė patirtis. Lietuvos gyventojai labiau vertina tas savybes, kurios padeda įsitvirtinti gyvenime ir užtikrina materialinę gerovę. Darbštumo vertybę suformavo empirinė žemdirbio sąmonė, atsispindėjusi lietuvių tautosakoje, papročiuose.

Šiuolaikinėje Vakarų Europos civilizacijoje iškilo profesionalumo ir aukštos kvalifikacijos reikalavimai, darbštumą pavertę antraeiliu dalyku. Lietuviai, pasklidę po visą pasaulį, darbo rinkoje dažniausiai konkuruoja fizinėmis savybėmis – dabštumu, atkaklumu, ištvermingumu. Daugeliui svarbiausia darbo užmokesčio dydis, o ne geros darbo sąlygos, galimybė dirbti su įdomiais žmonėmis, tobulėjimo perspektyvos, kas vertinama Vakarų Europos šalyse. Siekis praturtėti bet kokia kaina nėra suderinamas su tolerancija ar geromis manieromis, o pastarosios, kitų nuomone, tik trukdo arba yra silpnumo išraiška.

Pats sau – paslaptis

Kartais mes žmogaus elgesį vertiname vienareikšmiškai, remdamiesi gėrio ir blogio kriterijumi, linkę jį išteisinti arba pasmerkti; kitose situacijose – ieškome žmogaus poelgio priežasčių, siekiame jį suprasti ir pažvelgti į susiklosčiusią padėtį jo akimis. Etiketo žinovės pastebėjimu, kuo mažiau pažįstame kitą žmogų, tuo kritiškiau vertiname jo elgesį ir esame atlaidūs artimiems, mylimiems žmonėms. Kita vertus, šiuolaikinis žmogus, sukūręs naujas technologijas, ištobulinęs mokslo metodus, ir dabar išlieka pas sau paslaptimi. Todėl vargu ar įmanoma jaustis pasaulyje absoliučiai saugiam; pasaulyje, kuriame nuolat stebina žmogaus didingumas ir niekingumas, išmintis ir kvailybė…

Kaip teigia prancūzų mokslininkas ir mąstytojas Paskalis, „visos oraus elgesio taisyklės jau seniai žinomos, trūksta nedaug – tik mokėti jomis naudotis“.

Išorė irgi svarbu

Žmogaus išorė yra pirminio įspūdžio apie jį šaltinis: drabužiai, aksesuarai, net kvapas praneša apie žmogaus socialinę padėtį, išsilavinimą, estetinį skonį. Etiketas nurodo laikytis higienos reikalavimų, pasirinkti prie konkrečios aplinkos (darbo, oficialios progos, laisvalaikio) derantį drabužį.

Be to, kultūringas žmogus elgiasi laisvai, jis nebijo suklysti ir nemąsto, kaip tinkamai pasielgti. Kaip sako anglai: “Džentelmenui niekada neatsitinka kas nors netyčia”.