Internetas: nauda ir pavojai
Koks būtų gyvenimas be kompiuterių ir interneto? Tikrai ne toks patogus ir įdomus, bet reiktų nepamiršti ir galimų pavojų. Kokie jie – aptariama straipsnyje.
Kokie pavojai slypi internete
Virtualus pasaulis yra virtualioje (kibernetinėje) erdvėje, t.y. aplinkoje, kurioje bendraujama per sujungtus į tinklą kompiuterius. Jis neturi konkrečios geografinės vietos, jame išnyksta laikas, o žmonės gali būti tokie, kokius save įsivaizduoja. Pakinta žmogaus santykis tiek su pasauliu, tiek su kitu žmogumi. Betgi naudodamiesi internetu galime supainioti darbą ir asmeninį gyvenimą, pvz., namuose dirbame, nes nebaigti darbai taip lengvai „pasiekiami”, o darbe skaitome asmeniškai gautus elektroninius laiškus; pamiršti, kad kuo daugiau laisvalaikio praleidžiame prie kompiuterio, tuo mažiau jo skiriame artimiesiems bei aktyviam poilsiui.
Pamažu nykstant ribai tarp pomėgio ir priklausomybės, kinta žmonių elgesys: jie vis daugiau laiko praleidžia virtualioje erdvėje, prarasdami laiko pojūtį, „pabėgdami” nuo realaus gyvenimo sunkumų. Nukenčia jų šeimos nariai, bendravimas, mokslas ir/ar darbas.
Kokius etapus praeina interneto vartotojas
Naujas ar nenaujas, bet susidomėjęs nauja veikla interneto vartotojas praeina tris etapus:
• „kerų” etapas: internetas vartojamas ypač intensyviai, nes domina nauja veikla. Šiame etape gali lengvai išsivystyti priklausomybė;
• „nusivylimo” etapas: internetas vartojamas rečiau ir trumpiau, nes išnyko ypatingas susidomėjimas;
• „saugaus vartojimo” etapas.
Ar gali virtualus bendravimas pakeisti įprastą
Internetas daugiausia tarnauja socialinei tarpusavio sąveikai. Žmonės siunčia ir gauna elektroninius laiškus, kalbasi, svarsto, ginčijasi tiek su artimaisiais ar kolegomis, tiek su nepažįstamaisiais, neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena. Kuriama virtuali pasaulinė bendruomenė. Bendraudami virtualiai galime atvirai pasakyti savo troškimus, abejones, džiaugsmus ir rūpesčius ar apsimesti kitokiais nei esame. Tai suteikia begalinę laisvę norintiems pabūti kuo nors kitu. Galbūt daugelis pagalvojo: „rašau ir gaunu tiek daug elektroninių laiškų, gal greitai tai bus pagrindinė bendravimo priemonė”. Neapsigaukime. Elektroninis paštas neprilygsta tiesioginiam bendravimui ar bent jau pokalbiams telefonu, nes rašydami mes negirdime kito žmogaus balso, nematome jo veido išraiškos, judesių, negalime prie jo prisiliesti. Virtualus bendravimas negali pakeisti įprasto kuriant ilgalaikius tarpasmeninius santykius.
Virtualus flirtas grindžiamas žodžiais, gundymu, vidinėmis savybėmis, o ne kūno ženklais bei trauka. Tai patinka tiek gražiems, tiek nepatraukliems žmonėms, pvz., neatitinkantys grožio standartų gali pasijusti geidžiami, o gražuoliai gali būti įvertinti ne pagal išvaizdą, o pagal protą ar pomėgius. Tačiau susitikę šie žmonės rečiau bendrauja intymiai, palyginti su tais, kurių romantiškos draugystės užsimezgė realiame gyvenime.
Kokie žmonės linkę įsitraukti į virtualų gyvenimą
Galbūt internetas, kaip alkoholis ar narkotikai, padeda pabėgti nuo psichologinių problemų, pvz., susilpninti bejėgiškumą, kaltę. Todėl, norint atsikratyti neįveikiamo potraukio internetui, pirmiausia reikia išspręsti jas. Ypač linkę įsitraukti į virtualų gyvenimą asmenys, kurie:
• neturi tvirtos tapatybės, todėl jaučiasi besiblaškantys ir nelaimingi;
• nesugeba sukurti reikšmingų ir nuolatinių intymių santykių;
• stokoja savigarbos, yra vieniši, impulsyvūs, ypač jautrūs atstūmimui; kuriuos kamuoja socialinis nerimas bei menki socialiniai įgūdžiai;
• jau serga kitais psichikos sutrikimais, pvz., nerimo ar nuotaikos, piktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis.
Potraukis internetui
Nežinomos neįveikiamo potraukio internetui išsivystymo priežastys. Bandoma paaiškinti įvairiai, pvz., kad (1) bailūs ar vengiantys pažinčių žmonės internete gali išgyventi meilę, neapykantą, pasitenkinimą, nesusitikdami su kitais; tai lemia (2) rasė, lytis, amžius, socialinė-ekonominė būklė, religija ir šalis; (3) paveldėjimas, biocheminiai pokyčiai smegenyse. Manoma, kad darbas internetu gali paskatinti dopamino atpalaidavimą nucleus accumbens, siejamą su žalingų įpročių išsivystymu.
Ar tikrai dalis žmonių praleidžia per daug laiko virtualiame pasaulyje? Tikrai taip, bet kiti per daug laiko skaito, žiūri televizorių ar dirba. Visi jie tuo metu nepaiso savo artimųjų ir draugų, tačiau nėra psichikos sutrikimų, tokių kaip žalingas potraukis skaityti ar žiūrėti TV. Ginčijamasi, ar galima išskirti neįveikiamo potraukio internetui sutrikimą. Galbūt šie ginčai neverti dėmesio. Svarbiausia, kad žmonės kenčia nuo per ilgo buvimo virtualiame pasaulyje.
Žalingo įpročio naudotis internetu sutrikimą (angl. Internet addiction disorder, IAD), kitaip vadinamą neįveikiamu potraukiu (angl. compulsive internet use, CIU) ar priklausomybe nuo interneto (angl. Internet dependence), ar probleminiu (angl. problematic internet use), ar patologiniu interneto vartojimu (angl. pathological internet use, PIU), sudaro kognityviniai ir elgesio simptomai. Varginami IAD būna uždari, nervingi, pablogėjusios nuotaikos, sumažėjusios tolerancijos ir savitvardos (lengva išprovokuoti sujaudinimą ir agresiją), negali sutrumpinti laiko, skiriamo internetui, nors nukenčia šeima (pvz., pora išsiskyrė, nes sutuoktinė, intensyviai naudodamasi internetu, pamiršdavo nupirkti maisto, nesirūpino vaikais), bendravimas, mokslas ir/ar darbas, kai kuriems – padažnėja pulsas, padidėja arterinis kraujospūdis, kai prisijungia modemas.
Pagal Amerikos psichiatrų asociacijos (angl. American Psychiatric Association) kriterijus, IAD nustatomas, jei 12 mėn. laikotarpiu pasireiškia bent 3 iš šių kriterijų:
• didėja tolerancija: norint pajusti pasitenkinimą reikia vis ilgiau naudotis internetu, ir/ar pasitenkinimas reikšmingai mažėja, jei laiko trukmė nekinta;
• sumažinus ar nutraukus naudojimąsi internetu kelių dienų ar mėnesio laikotarpiu išsivysto bent du nutraukimo simptomai, pvz., psichomotorinis sujaudinimas, tremoras, nerimas, liūdesys, depresija, dirglumas, įkyrios mintys, fantazijos ir sapnai apie internetą, valingi ar nevalingi pirštų judesiai (lyg žmogus spausdintų); šie simptomai gali sukelti išsekimą, sutrikdyti asmeninį gyvenimą, socialinę ir/ar darbinę veiklą;
• nutraukimo simptomai susilpnėja ar išnyksta vėl pradėjus naudotis internetu;
• asmuo naudojasi internetu dažniau ir ilgiau nei numatė;
• reikšmingai daug laiko skiriama dalykams, susijusiems su internetu;
• dėl interneto atsisakoma ar sumažinamos pramogos, darbas ir socialinė veikla;
• dėl intensyvaus naudojimosi internetu didėja pavojus prarasti reikšmingus tarpusavio santykius, darbą, mokslą ir karjerą.
Stokojama žinių apie IAD gydymą. Reikia: (1) kad pats žmogus pripažintų problemą; (2) tinkamai diagnozuoti šį sutrikimą bei nustatyti kitas psichologines problemas; (3) skirti kognityvinę elgesio terapiją, antidepresantų.
Vaikai ir internetas
Neleidžiame vaikų vienų į mišką, neleiskime vieniems klaidžioti internete. Tai gali sutrikdyti jų psichiką ir palikti negatyvias pasekmes visam gyvenimui. Internete vaikai gali:
• patekti į tinklalapius, skirtus tik suaugusiesiems (pvz., pornografijos, pirotechnikos, narkotikų ir pan.);
• susidomėti azartiniais žaidimais;
• patikėti klaidinga informacija;
• susipažinti su pavojingais žmonėmis, pvz., turinčiais seksualinių kėslų; įsitraukti į virtualias orgijas ar religines sektas, ar radikalias politines grupuotes;
• patys grasinti žmonėms.
Išvados
• Dėl kompiuterių ir interneto mūsų gyvenimas yra įdomesnis ir patogesnis, tačiau neužmirškime juose slypinčių pavojų.
• Virtualus bendravimas papildo įprastinį, tačiau nepakeičia jo kuriant reikšmingus ir ilgalaikius tarpasmeninius santykius.
• Ginčijamasi, ar galima išskirti neįveikiamo potraukio internetui sutrikimą, tačiau žmonės kenčia nuo per ilgo buvimo virtualiame pasaulyje.
• Negalima leisti vaikams vieniems „klaidžioti” internete.
Literatūra:
1. Cummings J.N., Butler B., Kraut R. The quality of online social relationships // Communications of ACM. – 2002, 45 (7), p. 103–108.
2. Duran M.G. Internet addiction disorder // AII Psych. Journal. – 2003, December 14.
3. Ferris J.R. Internet addiction disorders: causes, symptoms, and consequences // http://www.chem.vt.edu/chem–dept/dessy/honors/papers/ferris.html
4. Gert-Jan Meerkerk M.A., Van Den Eijnden R.J.J.M., Garretsen H.F.L. Predicting compulsive internet use: it’s all about sex! // CyberPsychology and Behavior. – 2006. 9 (1), p. 95 –103.
5. Grüsser S.M., Thalemann R., Griffiths M.D. Excessive computer game playing: evidence for addiction and aggression? // CyberPsychology and Behavior. – 2007, 10 (2), p. 290 –292.
6. Scott V.M., Mottarella K.E., Lavooy M.J. Does virtual intimacy exist? A brief exploration into reported levels of intimacy in online relationships // CyberPsychology and Behavior. – 2006, 9 (6), p. 759–761.
7. Suler J. Computer and cyberspace addiction // Int. J. of Applied Psychoanalytic Studies. – 2004, 1, p. 359–362.