Egoizmas valdo pasaulį
Atėjo laikas pamiršti eilinius visuomenės suformuotus stereotipus ir pažvelgti į egoizmą kitaip, nes būtent jis valdo ir stumia mūsų kasdienį pasaulį į priekį.
Nesuklysiu sakydamas, jog kiekvienas mūsų yra egoistas. Žymus psichologas, narcisizmo sąvokos kūrėjas, Zigmundas Froidas teigia, kad nežymus narcisizmas būdingas kiekvienam žmogui. Šio psichologo suformuota asmenybės teorija, besiremianti trim sluoksniais id, ego ir superego tai tik įrodo. Id – tai mūsų slapčiausios mintys, troškimai, noras tenkinti visus poreikius, o superego – visuomenės suformuotos taisyklės ir normos. Tarp šių dviejų plotmių įsiterpia ego – nuolatinė kova tarp id ir superego, tai ta pati kova tarp nuolatinio egoizmo ir žmonių sudarytų apribojimų. Kas gali teigti, jog altruizmas valdo pasaulį, jeigu žmogus iš prigimties yra egoistas. Psichologijoje yra net atskira kryptis – psichologinis egoizmas, kuris teigia, jog kiekvienas žmogaus veiksmas, kiekvienas darbas yra daromas siekiant turėti naudos sau. Jūs aukojate labdarai, nes patenkinate save ir jaučiatės reikšmingas. Padedate draugams, nes tai gerina jūsų įvaizdį ir teikia džiaugsmą jums. Mes benamiams duodame pinigų ne tam, kad jie nusipirktų duonos, o su mintimi, kad kažkas mums pagelbės, jei mes atsidursime panašioje padėtyje ar situacijoje. Visi mano pateikti pavyzdžiai yra vienokios ar kitokios egoizmo formos, kurios aptartos ir pripažintos net garsiausių pasaulio psichologų ir žmogaus tyrėjų.
Egoizmas taip pat skatina judėjimą pirmyn, tobulėjimą ir pažangą. Vytautas Karalius yra pasakęs: „Patikimiausias vidaus degimo variklis – egoizmas”, tai puiki mintis, parodanti, jog savo poreikių tenkinimas yra ne vien savęs kėlimas aukštyn, o ir savotiška pagalba kitiems. Egoizmas – tai mūsų žmonių viena iš vidinių varomųjų jėgų, tarsi vėjas. Mums tik reikia nukreipti savo vidines bures į šį vėją, kad plauktume. Egoizmas tampa neigiamas tik tada, kai mūsų burės kiaurios – vėjas pro jas prasiveržia į išorę įvairiausiomis puikybės ir tuštumos formomis. Žmonės neretai nori tapti žinomais, kažką palikti šiame gyvenime po savęs, todėl jie kuria, daro ir nesėdi vietoje kaip visi kiti. Dažnai egoistinių paskatų vedamas žmogus padaro žymiai daugiau gero ne tik sau, bet ir aplinkiniams ar net visuomenei. Kodėl didžiausios valstybės ir didžiausi laimėjimai buvo sukurti valdant tokioms asmenybės kaip Cezaris, Aleksandras Makedonietis ar net Hitleris. Kiekvienas jų buvo egoistas, siekiantis išpešti naudos, tačiau žmonės juos garbino ir mylėjo. Dabartinė Lietuvos valdžia taip pat nėra išimtis, žmonės ją renka, nors didžioji jos dalis yra vagys. Vogdami jie kartu atnešė ir nemažai naudos Lietuvai. Būdamas egoistu nebūtinai turi kenkti kitiems, mokėdamas tuo pasinaudoti žmogus gali atnešti naudos ir aplinkiniams. Kiekviena gėlė yra egoistė – ji nuolat kovoja dėl geresnės vietos gauti saulės spindulių ir vandens, tačiau ta pati gėlė egoistė vėliau dovanoja žmonėms nuostabius pumpurus ir grožį.
Kita problema, tai altruizmo vertinimas mūsų visuomenėje. Altruistiškas elgesys tapatinamas su nesavanaudišku elgesiu ir laikomas egoizmo priešingybe, kita vertus, altruizmas gali tapti paslėpta egoizmo forma, taip pat psichologine gynyba nuo savo egoistinių norų. Labdara nors ir laikoma altruistišku poelgiu dabartinėje visuomenėje yra puiki reklamos forma. Argi nenuostabu girdėti, kaip įmonės remdamos skurstančius prieš pasakydamos „prašom” pirmiausia perskaito kelių puslapių ilgio supažindinimą su jų gaminiais, teikiama nauda ir kainomis. Taip pat meilė yra savotiško egoizmo atmaina. Psichologai teigia, jog pirmojoje jaunystės stadijoje žmogui pradeda reikėti kažko artimo, suveikia giminės pratęsimo instinktas, kuris pasinaudodamas meile bando save patenkinti. Šiuo atveju tinka citata iš šventojo rašto: „mylėk artimą savo kaip save patį”.
Todėl nustokime grožėtis tuo knygose aprašomu idealistiniu ir utopiniu pasauliu, nes realybė yra kitokia, tie patys autoriai neretai rašė vedami jau minėtų egoistinių siekių. Kūryba, kaip sakė vienas, autorius taip pat yra ego pasireiškimas. Todėl būtent egoizmas valdo mūsų šių dienų pasaulį.
Tai samprotaujamojo tipo rašinys, pristatantys idėją, jog pasaulį valdo egoizmas.
