Charizma – sėkmingos karjeros paslaptis?

Kartais susipažįsti su žmogumi, išoriškai niekuo neišsiskiriančiu, iš pažiūros netgi pilku ir neįdomiu kaip niūri rudens diena. Bet pakanka jam nusišypsoti, pasakyti porą nereikšmingų žodžių, kai iškart pasiduodi jo žavesiui. Ir štai jau tuomet, užburti jo balso, gestų, judesių ir kalbėjimo manierų, pamirštame visus trūkumus ir galvojame tik apie tai, kaip naujajam pažįstamam patikti ir įtikti. Kuo gi gamta jį taip apdovanojo?

Truputį pavydime šiems žmonėms ir lengvai pasiduodame jų traukai, pripažindami, kad jie apdovanoti ypatinga dovana – charizma. Kur mano charizma? Atsakymas į šį jaudinantį klausimą toli gražu ne vienareikšmis: psichologai tikina, kad charizma – tai, ką turi kiekvienas, tačiau naudojasi tik vienetai. Kitais žodžiais, charizma – tai asmeninės žmogaus savybės, kurios traukia aplinkinius. Tas, kuris savo charizmą jaučia ir moka ja naudotis, bet kokioje kompanijoje – nuo draugiško vakarėlio iki direktorių posėdžio – tampa lyderiu, rašo „Woman Journal”.Išvystytos charizmos žmogus moka įteigti aplinkiniams savo požiūrį, įtikinti savo teisumu. Bet kokią nesąmonę jis gali pasakyti kaip išskirtinai svarbų ir itin originalų dalyką. Ir net jei paskui išaiškės, kad charizmatikas buvo neteisus ir visus suklaidino, jam vis tiek bus atleista. Nes neįmanoma supykti ant tokio žmogaus, jis per daug žavingas.

Dar vienas ne mažiau svarbus niuansas: charizma neturi nieko bendro su išoriniu grožiu. Tai yra, žmogus gali būti ne kažin kiek patrauklesnis už Kvazimodą, bet jei jo charizma didžiulė, žmonės sakys, kad jis neabejotinai patrauklus (būtent apie charizmatiškas moteris sakoma, kad jos ne gražuolės, bet „kažką turi”). Be to, bet koks grožis su laiku blėsta, o charizma laikui nepavaldi.

Tikrą charizmatiką rodo penki svarbiausi požymiai.

Pirma, jis pasitiki savimi tiek, kad nebijo pasirodyti juokingas ar kvailas. Aplinkiniai dievina žmones, kuriems nesvetima nuoširdi saviironija.

Antra, charizmatiški žmonės visuomet stengiasi užsiimti tais dalykais, kurie jiems iš tikro įdomūs. Taip jie ne tik pasiekia užsibrėžtų tikslų, bet ir gauna malonumo iš savo veiklos.

Trečias požymis – mokėjimas būti nepanašiam į kitus. Charizmatikai visuomet turi savo nuomonę, kuri iš dalies skiriasi nuo visuotinai priimtos. Jie nebijo plaukti prieš srovę. Ir vietoje to, kad aklai judėtų su visais, jie stengiasi pakreipti srovę pagal save.

Ketvirta, nebūna charizmatiškų pesimistų. Visi jie – šimtaprocentiniai optimistai. Iš bet kokios, net pačios beviltiškiausios situacijos jie moka gauti naudos, iš klaidų mokosi ir laikosi nuomonės, kad neigiamas rezultatas – taip pat rezultatas.

Ir pagaliau penktoji savybė, būdinga žmonėms su išvystyta charizma – beribis tikėjimas savo jėgomis. Jei jie kažko imasi, niekuomet nepasiduoda neatlikę darbo iki galo. Charizmatiški žmonės tiki savimi, ir tas pasitikėjimas persiduoda aplinkiniams. Kai kurie tai laiko pernelyg dideliu pasitikėjimu. Tačiau jis visuomet pastiprintas žinių ir konkrečių faktų.

Tapti charizmatišku žmogumi gali kiekvienas

Visa, ko reikia – išsivaduoti iš kompleksų ir padidinti savivertę. Tačiau kaip ir dideli dalykai prasideda nuo mažų, taip ir charizmos vystymas prasideda nuo mokėjimo padaryti pirmą įspūdį.

„Charizmatišką asmenybę atskiria kruopščiai sukurtas įvaizdis, – aiškina psichologas Aleksandras Levickis. – Apranga turi būti originali. Nebūtinai brangi ar dizainerių kurta. Svarbiausia – išsiskirti iš to, ką nešioja visi”.

Taigi jei madingi kaklaraiščiai su žirneliais, charizmatikas būtinai rinksis dryžuotus. Be to, charizmatikas visai nenori pasirodyti neturintis skonio. Priešingai, dažnai kitiems jis tampa stiliaus pavyzdžiu. Jo didžioji paslaptis: visuomet dėvėti tik tai, su kuo jaučiasi patogiai.

Pavyzdžiui, charizmatiška moteris niekuomet nesirinks smailakulnių batelių kaip darbinės avalynės. Ji žino, kad tokia avalynė, nors ir atrodo patraukliai, yra labai nepatogi. Skausmas ir diskomfortas, kurie jaučiami nešiojant tokius batelius, moterį į darbo dienos pabaigą išvargina ir suerzina.

Žinoma, tokioje situacijoje skleisti žavesį ir pasitikėjimą savimi keblu. Todėl charizmatiška asmenybė atiduos pirmenybę patogesnei avalynei, kuri neatitrauks minčių nuo svarbiausių dalykų ir negadins nuotaikos.

„Nesvarbu, kuo esi apsirengęs, svarbu, kokios esi nuotaikos”, – tai charizmatikų išmintis.

Vizitinė charizmatiko kortelė – šypsena ir rankos paspaudimas.

„Žinote, kodėl charizmatiški žmonės taip visiems patinka? Nes jie žino: šypsena – signalas, kad žmogus prieš tave tau simpatiškas”, – aiškina A. Levickis.

Tai, žinoma, nereiškia, kad reikia visiems nuolat šypsotis. Visai pakanka ramios, geranoriškos ir svarbiausia – suinteresuotos veido išraiškos; tokią galima pamatyti diplomatų ir politikų veiduose.

Stipriausiai charizma išvystyta tų, kurių darbas viešas: politikai, artistai, prodiuseriai, tiesiog didieji vadovai. Bet jei visai nesate susiję su bohema ir boso kėdė kol kas jums nepasiekiama, padės specialus pratimas.

„Du-tris kartus per savaitę trisdešimt-keturiasdešimt minučių žaiskite: įsivaizduokite, kad esate žymi kino žvaigždė arba verslininkas, vartantis milijonus, ir pusvalandį, stovėdami prieš veidrodį, atidirbinėkite gestus, veido išraišką, kalbėjimo manierą”, – pataria A. Levickis.

Įsivaizduokite, kad iš jūsų ima interviu arba pakvietė į kokio nors prestižinio apdovanojimo įteikimą. Mintimis persukite šią situaciją. Psichologai tikina, kad tokie žaidimai-fantazijos padidina savivertę, taip pat – padeda vystyti charizmą.