Bendravimas
Niekam neturėtų kilti abejonių, kad bendravimas šiuo metu yra labai svarbus dalykas. Eliminavus jį iš mūsų gyvenimo, gyvenimas taptų visiškai kitoks nei dabar. Gal žmogus todėl taip ir išsivystė, nes turėjo tą galingą tobulinimosi įrankį. Jis persismelkia į pačias įvairiausias gyvenimo sritis. Juo paremta labai daug mokslo, meno, tikėjimo ir kitų sričių. Bendravimas turi savo tikslą, priežastis bei priemones. Tačiau, pirmiausia patyrinėkime, kas yra tas bendravimas.
Daugelis pamanys, kad bendravimas – tai tik kalbėjimasis. Tačiau tai bus labai siauras, gal net ribotas, bendravimo suvokimas. Lietuvių kalba mums suteikia žymiai daugiau to veiksmo, santykio prasmių. Taigi, bendravimas – kažko darymas bendru. Bendraujant įprasta dalintis informacija, emocijomis, mintimis. Jo metu vyksta pašnekovo stebėjimas, bandymas į jį įsijausti, suprasti jo padėtį, palyginti su savąja.
Kita, su bendravimu susijusi savybė – viešumas. Kas yra uždengta – tampa vieša. Bendraujant su žurnalistais, galima paviešinti daug gerų ar blogų dalykų. Žurnalistai gali taip įtakoti informaciją, kad ši gali tapti įdomesnė, svarbesnė, įtakingesnė (arba atvirkščiai – nereikšmingesnė). Be tokio poveikio informacijai galima nepastebėti daugelio dalykų, reiškinių gyvenime.
Bendrauti – kažkam suteikti tai, ką turi ir gauti tai, ko reikia. Adresatas bendravimui gali būti kuo įvairiausias. Dalintis galima labai daug kuo, ne vien informacija. Tai dėmesys, pastangos, globa, rūpestis, patarimas, pagalba, kartais net kliudymas. Nemanykite, kad kliudymas – tik neigiamas veiksmas. Jeigu jis naudojamas norint sutrukdyti daryti blogus darbus – jis tampa geru. Pavyzdžiui, sukliudyti daryti nusikaltimą.
Bendravimas nebūtinai turi pasireikšti abiejų pusių aktyviu dalyvavimu. Gali būti ir virtualus, menamas, įsivaizduojamas bendravimas, pavyzdžiui, su savo namais. Kai kas gali juos taip vertinti, kad tai supanašėja į bendravimą. Kaip, pavyzdžiui, vyrai bendrauja su savo mašina, kad ši ilgiau ir geriau tarnautų. Dažnai stebimas mašinos pagerėjimas, pasitaisymas vos tik ją nuplovus, išvalius ir sutvarkius jos saloną. Ar tokio santykio su mašina negalime vadinti bendravimu?
Kadangi jau prakalbome apie egzotiškesnius bendravimo būdus, galima pratęsti bendravimo, kaip santykio, nagrinėjimą. Santykis su kažkuo gali būti sudėtingas, įvairus ir labai daugiaprasmis. Jis gali būti su žmogumi, gyvąja būtybe, su visiškai nematomu objektu, su savimi ar su neturinčia dydžio, sunkiai apibrėžiama sritimi. Sakykime, santykis su darbu. Šiuo atveju tas santykis – sudėtingas bendravimas kažką iš jo gaunant ir kažką jam suteikiant. Suteiki savo pastangas, jėgas, žinias, dėmesį, o gauni atlyginimą, gyvenimo išlaikymą arba … pasityčiojimą. Kaip ir bendraujant su žmogumi.
Pabandykime pasiaiškinti koks gali būti bendravimas, kokios jo savybės?
Jis gali būti padorus, teisingas, vienpusis, adekvatus, tolerantiškas, agresyvus, smukdantis, žeminantis, pakylėjantis, iškreipiantis, perdėtas, tiesmukiškas, savotiškas, gaivališkas, įsakmus, vadovaujantis, nepasiduodantis, kontroliuojantis, nukreipiantis ir daugybė kitokių.
Bendravimas liūdina, linksmina, nuteikia, perkeičia, žavi, jaudina, verčia susimąstyti, stebina, piktina, gąsdina, stulbina, nervina, graudina, moko, įspėja, nurodo, gydo, gundo, apgauna, trukdo, žemina, glumina, nuvilia, suteikia vilčių, didina arba mažina aiškumą, supratimą, suvokimą. Riša, atstumia, iškreipia, nukreipia, pataiso, sugadina…
Tai rodo, kad ši sritis – bendravimas – yra be galo plati, įvairi ir reikšminga.
Ką duoda bendravimas arba jo nebuvimas? Šioje vietoje kaip tik turėsiu nutraukti bendravimą …………… Juk „Minčių fontano“ tinklapis yra viena iš bendravimo formų. Jis skirtas abipusės pagalbos skatinimui. Kol kas šis bendravimas vyksta tik į vieną pusę.
Dauguma įpratę matyti tinklapį kaip reklamos, biznio, kažkokios naudos sau gavimo įrankiu. ŠIO TINKLAPIO PASKIRTIS – tobulinančio, atskleidžiančio žinias, patirtį, patyrimus, mintis, paslaptis bendravimo forma.
Ar gali būti bendravimas apkrautas „rėkiančiomis“ reklamomis? Jeigu kaimynas ar draugas bendraudamas pastoviai jums kištų reklamą – kam tai patiktų? Ar tai gali vadintis teisingu bendravimu?
Ar teisinga, kai viena pusė tobulėja, o kita krenta žemyn? Neteisingas bendravimas sekina, išsunkia jėgas, kelia neteisingumo jausmą, skatina išnaudojimą, didina žmonių savanaudiškumą. Jeigu taip yra, tai toks bendravimas užsiima lepinimu ir turėtų būti nutrauktas.
Bendravimo metu gaunatis naudos turėtų bent pasakyti „AČIŪ“? Juk tai yra dėkingumo atributas gavus kažką gero.
Tikiuosi supratote, ką tuo noriu pasakyti? O gal aš bendrauju tik su savimi?
