Asmenybės tipai (II dalis)
Pirmoje straipsnių ciklo dalyje skaitytojas buvo trumpai supažindintas su intraverto, ekstraverto sąvokomis bei asmenybės klasifikavimu į keturis tipus pagal suvokimo ir sprendimo priėmimo būdą.
Šiandien – apie vieną plačiausiai naudojamų asmenybės klasifikavimo sistemų – MBTI.
Viena iš plačiausių naudojamų asmenybių klasifikavimo sistemų yra vadinama Myers-Briggso tipų indikatorius (MBTI). Tai yra 100 klausimų asmenybės testas, kuriame klausiama, kaip žmonės apskritai jaučiasi arba elgiasi konkrečiose situacijose.
Šis testas padės labiau suprasti savo asmenybės tipą ir galimybes tobulėti. Norėdami atlikti šį testą, turėtumėte susisiekti su kvalifikuotu asmeniu, psichologu ar kitu kvalifikuotu asmeniu, kuris galėtų jums padėti.
Pagal atsakymus į testo klausimus žmonės skirstomi į ekstravertus arba intravertus (E arba I), jaučiančius arba intuityvius (S arba N), mąstytojus arba jausmingus (T arba F), suvokiančius arba sprendžiančius (P arba J).
Pagal šią klasifikaciją išskirta 16 asmenybės tipų.
Jungo teorija
Daugelį metų Jungo teorija nebuvo nagrinėjama, kadangi tik nedaugelis sugebėdavo suprasti jo pagrindines mintis, kurios neakivaizdžiai būdavo paslėptos tarp eilučių ir turėdavo gilesnę mintį.
Jis aprašė asmenybės teoriją, kokie yra žmonės, skirstė juos į intravertus bei ekstravertus. Carlas Gustavas Jungas nustatė keturias pagrindines psichologines funkcijas:
Mąstymas – tai tokia psichologinė funkcija, kuri suvokimo ryšiui savaip pateikia vaizdinių duomenis.
Jausmai – tai procesas, vykstantis tarp ego ir kokio nors konkretaus turinio, be to, procesas, suteikiantis turiniui žinomą vertinimą jo priėmimo ar atmetimo prasme (pasitenkinimas arba nepasitenkinimas); tai ir procesas, kuris be tam tikro sąmonės turinio ir esamo momento pojūčio gali atsirasti izoliuotai, kaip nuotaika.
Intuicija – tai ta psichologinė funkcija, kuri subjektui suvokimą perteikia nesąmoningai.
Pojūtis – tai psichologinė funkcija, kuri tarpininkaudama perduoda suvokimui fizinį dirgiklį.
Pagalbinio proceso svarbos pripažinimas leidžia kiekvieną Jungo išskirtą asmenybės tipą padalyti į du. Taigi, vietoje aštuonių, yra šešiolika asmenybės tipų.
Jungas neaptarinėjo intravertų ekstravertiškųjų bruožų. Vietoj to, jis padalijo tipus į racionalius (dominuojantis procesas mąstymas arba jausmai) ir iracionaliuosius (pojūčiai arba intuicija). Jis labiau vertino ekstravertus, manė, jog introversijai tarnauja žemesnės funkcijos.
Žmogui nesunku pastebėti, kad jis turi pasirinkimą tarp dviejų pasaulių, vidinio ir išorinio, į kurios gali nukreipti savo interesus, kaip teigia Jungas – priešingybių egzistavimas nėra naujas reiškinys. Sunkumų atsiranda todėl, kad skirtingų tipų žmonės šias priešingybes supranta ne vienodai. Žmogaus tipą lemia sąmoninga orientacija į gyvenimą – įprasti, tikslingi proto panaudojimo būdai.
Net nepriekaištingai suvokiant visus 16 asmenybių tipų, neįmanoma priešybių aprašyti visiems priimtina kalba ar terminais. Jungo teorija naudinga žmonių tarpusavio bendravimui, gyvenimui kartu bei sprendimams, turintiems įtakos aplinkinių gyvenimui.
Įtaka ankstyvajam mokymuisi
Nuo pat kūdikio gimimo jis patenka į tam tikrą aplinką. Pasąmonės pagalba, jis laikui bėgant pradeda pažinti bei suvokti įvairius jį supančius daiktus. Elementaru, jog vaikui pradedant matyti, jis viską nori paliesti bei išmėginti. Viskas jam atrodo nauja, neatrasta.
Pirmiausia, pradedami skirti dydžiai, vėliau – spalvos bei formos. Su tėvų pagalba vaikas pamažu atranda naują pasaulį, kupiną staigmenų. Dar vėliau vaikas pradeda skirti balso toną, o laikui bėgant ir pačius žodžius, kurie padeda geriau susikoncentruoti į reikiamas detales.
Teigiama, jog daikto apibūdinimas, nupasakojimas ar tiesiog jo parodymas vaiko pasąmonėje neužsifiksuoja taip gerai, kaip jį palietus bei išbandžius.
Asmenybės tipui vystytis gali trukdyti įvairios kliūtys, pavyzdžiui, aplinka, kurioje vaikas auga, pasitikėjimo savimi stoka. Taip pat vaikas jaučiasi nepilnavertis, jei namuose nesulaukia pripažinimo, negali išsakyti savo nuomonės, yra laikomas nepilnaverčiu šeimos nariu, jam nesuteikiamos galimybės lavinti savo gebėjimus, taip pat, jei tėvai neskatina vaiko priimti tam tikrų sprendimų.
Vaikai nuolat turi matyti priežastis, dėl kurių reikia kažką atlikti gerai ir atsakingai.
Trečioje, jau paskutinėje šio straipsnių ciklo dalyje, pristatysime praktinį teorijos apie asmenybės tipus panaudojimą.
