Ar nerimas pažeidžia smegenis?

Nerimo sutrikimai

Seniausieji enciklopediniai nerimo apibrėžimai sako, kad “nerimas yra skausmingas nesaugumo jutimas būsimam nenusakomam pavojui……”. Dabartiniai nerimo sutrikimo aprašymai pabrėžia simptomų heterogeniškumą ir skiria fobijas, panikos sutrikimą, generalizuoto nerimo sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą, potrauminio streso sutrikimą ir t.t. (TLK-10 klasifikacija). Nerimo sutrikimus ne visada lengva įvertinti, nes jie pasireiškia labai įvairiai ir atskiriems individams skirtingai, pvz., generalizuoto nerimo sutrikimas pasireiškia kaip lėtinė banguojančios eigos liga, kurios simptomų sunkumas kinta senstant. Jaunesniems asmenims nerimo epizodai tęsiasi apie 1 mėn., o pagyvenusiems jie pailgėja iki 6 mėn. Šio tipo sutrikimą sustiprina gyvenimo sunkumai, stresas, somatinės ligos. Labai dažnai tokiems asmenims pastebima dauginių “mediciniškai nepaaiškinamų” fizinių simptomų ir galvos skausmai.

Atmintis, dėmesys ir nerimo sutrikimai

Atminties pablogėjimas esant nerimui yra žinomas reiškinys, tačiau iki šiol į jį mažai kreipta dėmesio.

Nerimo svarba dėmesiui ir gebėjimui įsiminti tampa suprantamesnė remiantis eksperimentinės psichologijos darbais. Apskritai nerimas sukelia skirtingą poveikį atskiroms atminties rūšims ir įsiminimo, atpažinimo bei atminties įtvirtinimo procesams.

Pirmieji kognityviniai nerimo sukelti sutrikimai buvo aprašyti kaip suvokimo pakitimai (sensorinės iliuzijos, “nematyto” pojūtis) ir dėmesio sutrikimai, sukeliantys įsiminimo pablogėjimą. 1991 m. Guelfi aprašė atminties sutrikimų dažnumą esant nerimui: daugiau nei pusės tiriamųjų buvo sumažėjęs sugebėjimas susikaupti.

Nerimas kaip asmenybės bruožas, nerimo sutrikimas arba situacinis nerimas skirtingai veikia kognityvinius procesus. Nerimo būsenos keičia atminties procesą ir sugebėjimą įsiminti, tuo tarpu nerimas kaip asmenybės bruožas šio poveikio neturi (Eysenck, 1979).

M.Eysenck tyrimų duomenimis, nerimas dažniausiai sukelia dėmesio sutrikimą. Nerimastingi asmenys yra linkę ieškoti grėsmingų jiems stimulų, kurie sukelia nerimą. Jie nurodo dėmesio sumažėjimą dėl sunkumo susikaupti. Iš tikrųjų jų trumpalaikė darbinė atmintis pasidaro labai ribota. Kruopštesni tyrimai esant nerimui parodė dėmesio sutrikimo ypatumus: dėmesys tampa selektyvus, nes susikoncentruoja į specifinę informaciją – “gaudo pavojingą informaciją sau” ir sunkiau įvertina šalutinę informaciją (interferencijos efektas). Kitaip tariant, šalutinė informacija pacientams tampa reikšminga ir trukdo atskirti dėmesio vertą įvykį. Asmenų, sergančių obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, jautrumas interferencijai yra ypač didelis. Esant panikos sutrikimui tarppriepuoliniu laikotarpiu šio tipo dėmesio sutrikimai nėra būdingi.

Buityje dėmesio pakitimai dėl nerimo sutrikimų pasireiškia mokymosi, profesiniais sunkumais; pasunkėja skaitomo teksto supratimas. Tai ypač ryšku esant obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui, kai asmuo nuolat skaičiuoja, kartoja žodžius ir t.t. Asmenims, sergantiems fobiniais nerimo sutrikimais, ypač sulėtėja reakcija dėmesio testavimo metu, kai pateikiamas žodis, atitinkantis jų fobiją, pvz., “tamsa”. Atitinkamas žodinis stimulas testavimo metu sukelia dėmesio sutrikimą – tai priklauso nuo nerimą provokuojančių priežasčių.

Tiriant selektyvų regos dėmesį buvo pastebėta, kad esant nerimui dėmesys labai greitai perkeliamas į pavojingus asmeniui stimulus. Selektyvus dėmesio pakitimas labai trukdo darbinei atminčiai, įsiminimui ir susiaurina dėmesį apskritai. Praktiškai tai pasireiškia tuo, kad sunku palaikyti pokalbį su asmeniu, pvz., keliantis liftu, jei jis serga klaustrofobija. Generalizuoto nerimo sutrikimo atveju pacientui reikšmingi žodžiai labai sulėtindavo reakciją į šviesos signalus. Vadinasi, tai gali tapti rimta kliūtimi dirbti su mechanizmais ar vairuoti automobilį. Taip pat pasirodė, kad pacientai, sergantys generalizuoto nerimo sutrikimu, nevalingai ilgai vertina žodžių semantinę reikšmę ir taip uždelsia betarpišką reakciją į aplinkos stimulus. Daugelio autorių darbai nurodo, kad dėmesio pakitimai į grėsmingą stimulą ar informaciją sutrikdo pacientų socialinį gyvenimą. Jie yra linkę susikaupti ties savais simptomais ir formuoja negatyvią nuomonę apie save. Iš tikrųjų tai rodo jų nerimo laipsnį.

Taigi nerimas dėmesio resursus mobilizuoja dviem kryptimis: tuo pat metu vertinama visa informacija ir ta, kuri susijusi su nerimu. Tai reikalauja ilgesnio laiko reakcijai pasireikšti, ir tokia situacija pablogina sergančiųjų nerimo sutrikimais įsiminimo sugebėjimą. Vadinasi, dėl trumpalaikės (darbinės) atminties talpumo pakitimų jiems tampa sunkiau dirbti protinį darbą.

Nerimas kaip asmenybės bruožas ir atmintis

Kaip minėta, nerimas kaip asmenybės bruožas trumpalaikės atminties nekeičia. Tokių žmonių geba įsiminti yra gana didelė, tačiau egzaminų metu jų rezultatai vis dėlto blogi dėl ilgalaikės atminties pakitimų. Ilgalaikės atminties procese skirtingai į nerimą reaguoja automatiniai (nevalingi) procesai ir loginiai-semantiniai, susiję su atkūrimo ir prisiminimo galimybėmis. Neutralūs žodžiai ar vaizdai yra prisimenami blogiau nei grėsmingi. Nerimastinga asmenybė savo atmintyje lyg išskirtinai aktyvina grėsmingą informaciją. Tokie asmenys informaciją į atmintį sugeba “įrašyti” greitai. Informacijos apdorojimas esant nerimo būsenai skiriasi, palyginti su kontroline grupe, o ilgalaikė atmintis pamažu silpnėja.

Ilgalaikio streso poveikis smegenims

Užsitęsusios nerimo reakcijos (potrauminio streso sutrikimas) sukelia hipokampo gliukokortikosteroidinių receptorių nykimą, o vėliau – šių struktūrų atrofiją. Tai blogina atminties konsolidaciją. Plačiai mokslinėje literatūroje aprašomas Vietnamo karo dalyvių potrauminio streso sutrikimas. Jiems neurovizualiniais testais buvo nustatyta hipokampo ir migdolinio branduolio sunykimas, ir tai siejosi su dalyvavimo mūšiuose trukme. Tokie struktūriniai pakitimai aiškiai trukdė jų socialinei adaptacijai po karo ir buvo lydimi košmariškų sapnų.

Pagal biologinio atsako į stresą anomalijas siūloma skirti hiporeaktyvius ir hiperreaktyvius asmenis. Pastebėta, kad streso sistemos disreguliacija yra pavojinga bet kurio nerimo sutrikimo atveju.

Streso sistemos disreguliacijos pasekmės

Nulemtos hiperaktyvacijos:
   • Lėtinės sunkios ligos
   • Anoreksija
   • Depresija (melancholinė)
   • Panikos priepuoliai
   • Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
   • Alkoholio ir narkotikų vartojimo nutraukimo sindromas
   • Premenstruacinės disforijos sindromas
   • Polinkis į priklausomybę nuo vaistų
   Nulemtos hipoaktyvacijos:
   • Atipinė depresija
   • Kušingo sindromas
   • Sezoninė depresija
   • Hipotireozė
   • Nutukimas (hiposerotonerginis)
   • Potrauminio streso sutrikimas
   • Nikotino nutraukimo sindromas
   • Polinkis sirgti uždegiminėmis-autoimuninėmis ligomis

Dėl streso ir nerimo sutrikimų pastebimi smegenų struktūriniai pažeidimai verčia įdėmiai vertinti pacientų negalavimus ankstyvoje ligos fazėje. Kaip matyti, užsitęsusios traumuojamosios situacijos sukelia kognityvinius pakitimus dėl atminties struktūrų (hipokampo) atrofijos, o obsesinio-kompulsinio sutrikimo metu pastebimas kaktinių ir striatum ryšių deficitas. Šie pakitimai nustatomi tikrinant ne verbalinę atmintį, bet sugebėjimą kopijuoti, vertinti erdvines konstrukcijas, piešinio organizaciją.

Taigi jeigu nerimas, kaip emocinė aktyvacija, stimuliuoja smegenų veiklą, jo perteklius (nerimo sutrikimas) sukelia neuronų pažeidimą ir todėl atsiranda kognityvinis deficitas, kuris gali pamažu bėgant metams stiprėti.

Gydymo benzodiazepinais prasmė

Verbalinė atmintis nerimui yra ypač jautri – sveikiems asmenims nerimo būsenoje ji labai smarkiai pakinta, tačiau jų įsiminimo geba greitai pagerėja gydant benzodiazepinais (Desai, 1983). Koks šio poveikio mechanizmas?

Nerimo kontrolėje dalyvauja kelios neuromediatorių sistemos, iš kurių pagrindinės – noradrenerginė ir serotonerginė. Kartu su nerimo sutrikimais visada būna noradrenerginė disfunkcija, kuri realizuojasi didele simpatine aktyvacija. Daugeliu atvejų atsiranda ir serotonerginė disfunkcija, pasireiškianti kartu su depresija. Šių abiejų sistemų disfunkciją efektyviausiai ir greitai pasiseka nutraukti laiku potencijuojant pagrindinį slopinantįjį mediatorių – gama aminosviesto rūgštį. Selektyviųjų benzodiazepininių preparatų, turinčių anksiolitinį poveikį, vartojimas gali nutraukti nekontroliuojamą noradrenerginę aktyvaciją. Patikimiausias klinikinis poveikis, daugelio autorių nuomone, buvo pasiektas vartojant benzodiazepininio anksiolitiko bromazepamo (leksotanilio) (žr. lentelę).

Pastaba: lentelės ir iliustracijos, jeigu jos minimos tekste, yra tik spausdintame leidinio variante.