Agresyvus trimetis

Norėdamas atsisėsti ant mylimos auklėtojos kelių, vos trejų metų sulaukęs bamblys įkando ant tų pačių kelių besitaikančiam užsiropšti bendraamžiui į ranką.

Užsigeidęs žaislinės mašinos, be ceremonijų išplėšė ją iš mažesnio brolio rankų ir dar gerokai šiam pliaukštelėjo. Kategoriškai pareikalavo, kad tėvai įjungtų „multiką”, bet ne apie Mikę Pūkuotuką, o tą, kuriame šaudo ir mušasi.

Tokiomis aplinkybėmis pasireiškiantys pirmieji vaikų agresijos priepuoliai glumina ir gimdytojus, ir aplinkinius žmones. Ar šį mažylio elgesį galima vadinti normaliu?

Kritinis amžius

Maždaug trečiaisiais gyvenimo metais vaikas pradeda save suvokti kaip atskirą žmogų ir bando įtvirtinti savąjį „aš”. Tada ir ima rodyti ožiukus. Noras pasiekti savo tikslą, gauti žaislą, užsiimti geresnę vietą, patenkinti įgeidžius dažnai ima lietis ašaromis, pasipila reikalavimai, protestai, neretai – ir kumščiai.

Tačiau vaikų psichologai ir pedagogai ramina – trimečiams agresyvus elgesys būdingas. Dar daugiau, agresija būtina, kad vaikas normaliai vystytųsi. Kitaip jis negalėtų pažinti supančio pasaulio, apsiginti ar konkuruoti su kitais žmonėmis.

Nesi blogas – tik suklydai

„Galbūt žodis „agresija” yra per stiprus norint apibūdinti tokią vaiko reakciją, – svarstė daugiau nei 30-ties metų pedagoginio darbo patirtį turinti Klaipėdos „Varpelio” mokyklos-darželio auklėtoja Valerija Petravičienė. – Veikiau tai spontaniška, emocinga vaiko reakcija.”

Pačių mažiausių agresyvus elgesys paprastai nėra nukreiptas prieš konkretų asmenį, taip siekiama gauti geidžiamą objektą ar pašalinti tą padaryti trukdančias kliūtis. Tačiau apsimesti, kad nieko neįvyko, taip pat nereikėtų. „Jeigu kuris vaikas grupėje pasielgia negražiai ir nuskriaudžia draugą, tokius veiksmus visuomet kartu aptariame. Akcentuoju: tu nesi blogas, tik šį kartą suklydai”, – savo auklėjimo metodus atskleidė V.Petravičienė.

Gabus ir piktas

Pasak vaikų ir paauglių psichologės Vilmos Mažeikienės, kiekvienoje situacijoje labai svarbus tėvų ir vaiko bendravimas. Pavyzdžiui, žiūrint animacinius filmukus su vaiku reikia aptarti įvykius, paaiškinti, kodėl vieni personažai geri, o kiti – blogi. Ir nereikėtų itin stebėtis, jei trimetis pageidauja žiūrėti kokius nors besimušančius „pokemonus”. Tokio amžiaus vaikai nori viską pažinti, žaisdami jie daug juda, tad animaciniai filmai, kuriuose veikėjai elgiasi panašiai, juos žavi. Jei demonstratyviai išjungsime televizorių, vaikas paprasčiausiai įsižeis dėl tokio nesupratingo tėvų elgesio.

Dėl vaiko emocinės raidos susirūpinti reikėtų tada, kai agresija būna nemotyvuota arba visai be priežasties. Psichologė V.Mažeikienė prisiminė atvejį, kai keturmetis berniukas agresyvus tapo tik todėl, jog mėgdžiojo vyresnįjį brolį. „Kompiuteriniai žaidimai, filmai tarsi apnuodijo mažametį – viską, ką matydavo namuose, jis pademonstruodavo savo bendraamžiams darželyje. Tai buvo daug žinantis, gabus, bet piktas vaikas”, – pasakojo psichologė. Teko daug bendrauti ne tik su berniuku, bet ir jo tėvais, broliu. Svarbiausias tikslas buvo pasiekti, kad mažasis suvoktų situaciją, išmoktų valdyti emocijas. „Kai vaikas išmoko ne šaukti, o pasakyti: „aš pykstu”, „man liūdna”, neliko daugybės problemų”, – sakė V.Mažeikienė.