Mokomės… vaikščioti
Apie 180 tūkstančių kilometrų – tokį atstumą savo kojomis mes nueiname per gyvenimą. Tai yra puspenkto karto aplink ekvatorių. Kai kuriems žmonėms tai – menkas malonumas, nes kiekvieną žingsnį lydi skausmas. Dėl to dažniausiai būna kalti netinkami batai arba netaisyklinga eisena. Pasekmės pasireiškia ne tik jautrių kojos sąnarių pokyčiais, bet ir galvos, nugaros, sprando skausmais. Faktiškai nuo ankstyvos vaikystės mes vaikštome avėdami standžius batus ant lygaus pagrindo. Tai per daug išvargina kojų raumenis, nes jos sukurtos natūraliems judesiams. Juos mes atliekame, kai basi einame per nelygią žemę, pavyzdžiui, pievą, smėlį, akmenis, dirvą. Bet tai darome vis rečiau. Dauguma geriausiu atveju – kartą per metus pliaže. Kai sunyksta pėdos raumenys, išlinkimas netenka atramos, tuomet pėda deformuojasi: per daug iškyla, išsiplečia ar tampa plokščia. Per ankšti batai arba per aukšti kulniukai kenkia visai pėdai. Dėl to išauga kauliukai, skausmingai iškrypsta didysis pirštas, atsiranda nuospaudų, sukietėjimų. Dar vienas rizikos veiksnys: sunkių rankinių nešiojimas ir ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, nuo kurio neretai pakinta laikysena ir pradeda kamuoti sprando bei nugaros raumenų skausmai. Todėl daug žmonių vaikšto susikūprinę, susikaustę arba nesąmoningai atsargiai statydami kojas, nes atskirų raumenų įtampa ir skausmas reiškia netolygų kūno svorio pasiskirstymą, kuris persiduoda ir į kojų raumenis. Ir atvirkščiai: eisena daro įtaką visam organizmui.