| |

Panikos sutrikimas

Jungtinėse Amerikos Valstijose Nacionalinė ambulatorinės medicinos priežiūros tarnyba 1978 m. nustatė, kad 22 % pacientų vizitų pas gydytojus buvo dėl 8 pagrindinių nusiskundimų: silpnumo, nugaros skausmo, galvos skausmo, svaigimo, krūtinės skausmo, dusulio, pilvo skausmo ir nerimo. Per trejus metus 1000 pacientų, atvykusių į vidaus ligų klinikas, kuriems buvo 14 dažniausių simptomų, organinė patologija nustatyta tik 16 %. Kai per pirmąjį vizitą pas gydytoją organinė patologija nenustatoma, vėliau atlikus tyrimus, ji nustatoma tik 1 iš 10 pacientų. 1984 m. atliktas tyrimas parodė, kad 44 % dėl panikos sutrikimų konsultuotiems pacientams nustatyta neurologinė simptomatika (galvos skausmas – 20 %, galvos svaigimas – 18 %, sinkopė ir pseudotraukuliai – 9 %). Panikos sutrikimas per gyvenimą būna 1,5-3,8 % gyventojų kasmet, iš 3000 žmonių 45 ištinka panikos atakos pirmą kartą gyvenime, dažniau moterims negu vyrams. Šis sutrikimas dažniausiai prasideda nuo 20 iki 40 metų žmonėms, 26 % – iki 20 metų. Panikos sutrikimą dažnai lydi agorafobija ir depresija (2 pav.). Nerimo jausmas kyla ten, kur asmuo jau kartą išgyveno panikos ataką, kuri jį labai stipriai paveikė, sukrėtė. Dėl panikos sutrikimo gali labai sumažėti darbingumas, prasidėti agorafobija, dėl kurios pacientas negali išeiti iš namų. Jei ši būsena gydoma neefektyviai, gali apimti depresija, neviltis, kilti minčių apie savižudybę. 48 % pacientų, kuriems yra panikos sutrikimas, nustatoma depresija.

| |

Panikos gydymas be vaistų

Pagan Barlow (1) panika pasireiškia tada, kai gyvenimo įvykiai pažeidžia biologinę ir psichologinę pusiausvyrą ir išsivysto susirgimas. Panikos atakos pasitaiko 9-15% žmonių (Barlow), dauguma jas patiria tam tikrų stresų metu: egzaminų, viešai pasisakydami, konfliktinių situacijų metu ir panašiai. Ir tik nedaugelis jas patiria netikėtai. Panika kliniškai pasireiškia dusulio jausmu, svaigimu, netvirtumu ar alpimu, tachikardija, drebuliu ra purtimu, prakaitavimu, springimu, pykinimu, abdominaliniu diskomfortu, depersonalizacija ar derealizacija, parestezijomis, karščio ar šalčio krėtimu, krūtinės skausmu ar diskomfortu, mirties ar išprotėjimo jausmu (DSM-III-R). Šis susirgimas iki šiol menkai žinomas Lietuvos medikų auditoriai. Šiuos klinikinius požymius gydytojai dažniausiai vadina terapiniais terminais: vegetodistonija, meurocirkuliacinė distonija, hipertenzinė krizė, ir pan. Gydymui skiria kraujagysles plečiančius, kraujotaką gerinančius vaistus, nootropus, neuroleptikus antidepresantus, beta-blokatorius, benzodiazepinus. Jau susipažinę su šiuo susirgimu gydytojai stengiasi ligonius gydyti benzodiazepinais, antidepresantais ir MAO inhibitoriais. Tačiau tai biologinės pakraipos gydymo metodikos, kurios į susirgimo psichologinius aspektus neatsižvelgia.

Psichiatrijos vieta somatinėje medicinoje
| | |

Psichiatrijos vieta somatinėje medicinoje

Naujų psichiatrijos tarnybų kūrimas somatinio gydymo įstaigose vienytų įvairių specialybių gydytojus. Nederėtų tvirtinti, kad naujos psichiatrijos tarnybos turi būti kuriamos tik dėl mūsų negatyvios pažiūros į buvusią psichiatrijos pagalbą. Toji pagalba per daugiau negu 10 metų gerokai pakito: gerėja gydymosi sąlygos, mažėja suvaržymų. Naujos psichiatrijos tarnybos kuriamos, kad žmogui būtų patogiau, pagalba prieinamesnė, kita vertus, orientuojamasi į kitų specialybių gydytojus, į bendradarbiavimą ne tik su gydytojais, bet ir su kitu ligonius prižiūrinčiu personalu. Naujos tarnybos gali suartinti psichiatrus ir kitų specialybių gydytojus, sumažėtų ir ligonių gydymo išlaidos. Psichikos sutrikimai nėra reti. Įvairių autorių duomenimis, 10-30 proc. žmonių serga psichikos ligomis, o 90 proc. per savo gyvenimą bent kartą patiria neurozinius sutrikimus. Šizofrenija serga tik 0,5-0,75 procento. Psichiatrijos ligoninėse kasmet gydosi apie 0,3 proc. Lietuvos gyventojų, kelis kart daugiau konsultuojasi psichikos sveikatos centruose, psichiatrų, psichoterapeutų kabinetuose ir dar daug daugiau žmonių kenčia savo negandą, nesikreipia į šios srities specialistus, manydami išsigydyti patys arba prireikus kviestis greitąją medicinos pagalbą.