Ant Trinyčių tvenkinio smagu žvejoti ir bendrauti
| | |

Ant Trinyčių tvenkinio smagu žvejoti ir bendrauti

Nors penktadienį oro temperatūra buvo vos žemiau nulio, ant Trinyčių tvenkinio galėjai sutikti keliolika užkietėjusių meškeriotojų. Šie jokios baimės nejautė, nes ledo storis buvo apie 25-35 cm. Pasak jų, nebijotų net tada, jei ledas būtų perpus plonesnis. 62 metų Zigmas Trinyčių tvenkinyje žvejoja jau trisdešimt metų, tačiau nė karto nėra atsitikusi nelaimė: “Rudenį nepabūgstu lipti net ant 6 cm ledo”. Trinyčių tvenkinys nepasižymi žuvų įvairove ar gausumu, tačiau kiekvieną žiemą čia susirenka nemažas būrys poledinės žvejybos mėgėjų. Žvejai nepabūgsta lipti ant ledo net tada, kai termometras rodo šilumą. Anot šio pomėgio aistruolių, ant Trinyčių ledo savaitę dar tikrai galės pažvejoti. Poledinės žūklės mėgėjai prisipažino, jog šaltis jiems visai nebaisus – ant ledo gali “tupėti” nuo ryto iki pat vakaro. Šiuo metu daugiausiai kimba raudės, taip pat galima pagauti ešerių, karosų, rečiau – lydekų. Dienos laimikis kartais būna net iki šimto raudžių, tačiau šiais metais kimba kiek prasčiau. Čia žuvys nėra labai didelės, todėl dažniausiai gaudomos masalui. Paskui su pagautu masalu žvejojama kitose vietose. Jei ir nieko nepagauna, žvejai per daug nesisieloja. “Mes čia susirenkame ne tik pažvejoti. Tai geras laisvalaikio praleidimas. Ką mes, pensininkai, daugiau galime veikti? Vis geriau, negu sėdėti tarp keturių sienų”, – šypsojosi Zigmas. Kalbinti žvejotojai prisipažino, jog jiems malonu ne tik gaudyti žuvis, bet ir pabendrauti su žmonėmis, o kartais ir alučiu pasivaišinti.

Paauglėms motinystė – rimtas išbandymas
| | | |

Paauglėms motinystė – rimtas išbandymas

Kai Inga susipažino su Regimantu, jai buvo 16 metų, o vaikinui – 19. Netrukus abiejų draugystė peraugo į meilę. Tačiau po kurio laiko mergina suprato, jog pastojo. Pora visada saugodavosi, bet tąsyk galvojo, kad viskas praeis be pasekmių. „Kad esu nėščia, sužinojau po trijų savaičių, kai dingo mėnesinės. Man buvo šokas. Mes saugodavomės, tačiau tada atrodė, kad nieko nebus, bet… Šis vaikas, kaip sako, buvo lyg per sapnus“, – pasakojo Inga. Mergina pamačiusi teigiamą nėštumo testo rezultatą pagalvojo apie išvalymą. Bet Regimantas prašė to nedaryti ir ramino, jog viskas bus gerai. „Aš buvau jauna, norėjau mokytis, tačiau Regimantas mane įtikino gimdyti, be to, aš jį mylėjau“, – prisiminė Inga. Labiausiai paauglė bijojo pranešti šią žinią mamai bei mokytojams: „Pirmosios mintys buvo, kad mamai bus „šakės“, kad visi mane pasmerks“. Viskuo pasirūpino Regimantas: dar tą patį vakarą apie Ingos nėštumą jis pranešė jos mamai. O kitą dieną pasakė mokytojams. Mama iš pradžių nepatikėjo, manė, kad jaunuoliai pokštauja. Tačiau supratusi, jog dukra iš tikrųjų laukiasi, susitaikė su šia mintimi. Kitą dieną ji pasveikino būsimuosius tėvelius. Mokytojai taip pat skatino Ingą gimdyti. Tačiau mergina paliko Eduardo Balsio menų gimnazijos vienuoliktą klasę ir mokslus toliau tęsė „Pamario“ vidurinės mokyklos jaunimo vakarinėje klasėje. Ankstesnėje mokykloje Inga nesulaukė jokių pastabų. Iki to laiko, kai Inga išėjo, apie jos nėštumą žinojo tik mokytojai ir kelios draugės.

| |

Klaipėdos „metalistai” renkasi pogrindį

Ilgi plaukai, tamsūs rūbai, grandinės – neatsiejama „metalisto” atributika. Tačiau „Metal blade” vaikinukai prisipažino, jog savo įvaizdžiui skiria nedaug dėmesio. „Dauguma nori išskirti – apsikarsto grandinėmis, bet mums tai atrodo juokingai. Scenoje pasirodome juodais drabužiais, rengiamės taip, kad būtų patogu. Nes per koncertus sunku išlikti sausam”, – pasakojo Artūras. “Metalistų” išvaizda kartais užkliūva vadinamiesiems „treninginiams”, iš kurių sulaukia pasiūlymų apsilankyti kirpykloje. Tiesa, grupės būgnininkas neseniai atsisveikino su savo ilgais plaukais. „Atsibodo”, – tikino Kirilas. “Metalistai” taip pat neapsieina ir be pagrindinio sceninio judesio – galvos kratymo. Anot vaikinų, šis veiksmas nieko nesimbolizuoja, paprasčiausiai taip jie išreiškia savo energiją, nuotaiką. „Nors sudėtinga tuo pačiu metu groti ir kratyti galvą. Kitą rytą neišvengiamai skauda visą kaklą”, – juokėsi vaikinai. „Metal blade” nariai pastebėjo, kad kartais sudėtinga uždegti publiką, ji būna pasyvi. Jie mato, kad susirinkusiesiems patinka „metalo” muzika, tačiau jie varžosi save išreikšti. Vaikinai įsitikinę, kad sunkiosios muzikos gerbėjų visada bus Klaipėdoje, tačiau nemano, kad ateityje kas keisis: „Metalas” kaip buvo undergroundas, taip ir liks. Apie būsimus koncertus gandai sklis tarp draugų. Kodėl nesiafišuojame? Nemanome, kad miesto savivaldybė susigundytų pasiūlymais organizuoti „metalo” koncertus. Tam reikia pinigų, o „metalas” – ne komercinė muzika”.