| |

Akustinės sistemos automobilyje

Laiką prie riedančios mašinos vairo vairuotojai leidžia skirtingai: vieni važiuoja, priverstinai klausydamiesi variklio skleidžiamų garsų, kiti kalbasi su porininku arba keleiviu (jeigu tokių esama), treti (tokių nedaug) per įtaisytą kasetinį magnetofoną arba CD grotuvą mokosi užsienio kalbos. Tačiau dauguma klausosi radijo. Nesvarbu, ar sunkvežimis rieda automagistrale į svetimą šalį, ar vyksta su kroviniu į kitą to paties miesto galą, ar yra įstrigęs spūstyje, muzika, daugiausia populiari, yra tapusi jo palydove. Muzikinių programų klausymasis, jeigu ir nutrūksta, tai tik tam, kad būtų išklausytos naujausios žinios. Savo gyvavimo eros pradžioje sunkvežimiai buvo „įgarsinti“ tik savų variklių skleidžiamais triukšmais. Kelias šiandieninės radiomuzikinės sistemos link – beveik 90 metų. Dabar atrodo keista, tačiau 1910-aisiais ir sunkvežimių gamintojai, ir radioinžinieriai buvo įsitikinę, jog mašinoms ir radijo aparatūrai geriau laikytis viena nuo kitos atokiau. Manyta, jog radiosignalai gali sutrikdyti kuro elektrinio uždegimo cilindruose sistemas ir netgi sugadinti variklį, o uždegimo sistemos elektros krūviai savo ruožtu gali sukurti neįveikiamų kliūčių radijo bangų priėmimui. Pirmasis radijo imtuvas mašinoje buvo įtaisytas JAV. Jį įmontuoti 1919 metais įsidrąsino jaunas verslininkas Alfredas H. Grebė, po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos likęs be uždarbio nuo karinių užsakymų.

Liguistas potraukis darbui – mada ar?..
| |

Liguistas potraukis darbui – mada ar?..

Darboholizmo mada Lietuvoje atsirado ne taip seniai. Bet, kaip pas mus priimta, viskas daroma „iš dūšios“. Darboholikai degte dega darbe – užsibūva biuruose iki nakties, giminaičius atpažįsta tiktai iš balso telefono ragelyje, vaikus visada regi jau miegančius, žmonas „pradžiugina“ išimtinai pasakojimais apie savo verslo plėtros perspektyvas… Jie įsitikinę – ne asmeninis gyvenimas šiandien svarbiausia, o darbo dienos suvestinės! Todėl aktyviai išstumia iš savo gyvenimo viskа, kas trukdo darbui: draugus, muzikа, kinа, knygas, mėgstamа žvejybа, buities rūpesčius… Dar 1971 metais amerikiečių mokslininkas Vainas Outsas pastebėjo bendra tarp alkoholizmo ir liguisto darbštumo, tam bendrumui apibūdinti pavartojo „darboholizmo“ terminа. Vokietijos medikai pratęsė Outso tyrinėjimus ir įrodė, jog tarp dviejų priklausomybių nuo alkoholio ir nuo darbo esama panašumų, ypač jų svarbiausi etapai. Spręskite patys: pradinėje stadijoje alkoholikas (darboholikas) vis dažniau susimаsto apie degtinę (darbа), nors iš išorės lieka visiškai normalus. Liga kol kas tūno viduje. Pramogos, hobis, šeimyniniai santykiai laipsniškai jau praranda prasmę. Kritinėje fazėje toks žmogus tampa agresyvus, ypač jeigu kas nors pareiškia jam pastabа dėl pernelyg didelio potraukio degtinei (darbui). Esama ir chroniškos fazės, kai kiekviena nauja diena tampa absoliučiai panaši į vakarykštę. O prasidėjus galutinei tokio griaunančio, destruktyvaus elgesio fazei, neišvengiamai įvyksta fizinis ir dvasinis lūžis.