Ar dažais kvepiantis butas naujos statybos name vertingesnis už būstą sovietmečiu pastatytame daugiabutyje? Vilnietė menotyrininkė Jurgita Ludaviečienė atsakytų – jokiu būdu. Jos būstas – Naujininkuose, šalia Geležinkelio stoties, dvylikos aukštų mūriniame sovietmečio name. Tačiau vos pravėrus duris pribloškia šiuolaikinis interjeras, o miesto vaizdai pro buto langus verti milijono. Pirkdama 78 kvadratinių metrų ploto būstą J.Ludavičienė prieš trejus metus mokėjo apie 2500 litų už kvadratinį metrą. Nedidelė suma žinant, kad tuo metu būsto kainų burbulas jau sparčiai pūtėsi. „Šiuos namus buvau nusižiūrėjusi jau seniai, todėl žinojau, ką ir kodėl perku. Pro langus ji gali grožėtis įspūdingais saulėlydžiais, kai šviesa nutvieskia rūke skęstančius geležinkelio bėgius. „Man naujos statybos būstas savaime nėra vertybė. Koks privalumas gyventi miesto pakraštyje, kur šalia nėra nei mokyklos, nei vaikų darželio, o pro langus matai kito namo sieną? Naujo būsto kokybė irgi kelia abejonių. Juk dažnai žmonės skundžiasi dėl prastos garso izoliacijos. Neaišku, kokie ten vamzdžiai, elektros instaliacija, kas išlįs po penkerių ar dešimties metų. Kai pirkau šitą butą, žinojau, kad blogiau jau nebus, pakeičiau visus vamzdžius ir laidus, langus. Jeigu namas stovi kelias dešimtis metų, visas brokas jau išryškėjo. Juk visi nauji butai lygiai taip pat pasens. Kiek jie kainuos tada? Manau, kad būsto vertę lemia kiti dalykai: aplinka, vieta, vaizdas, o ne statybos metai”, – įsitikinusi J.Ludavičienė.