Rauginti kopūstai – vitaminų šaltinis
| |

Rauginti kopūstai – vitaminų šaltinis

Rauginti kopūstai visą šaltąjį metų laikotarpį yra puikus vitaminų šaltinis, padedantis išvengti daugelio negalavimų. Juk 100 g raugintų kopūstų yra apie 30—40 mg vitamino C — beveik pusė rekomenduojamos paros normos. Nepatingėkime savo namiškiams paruošti šio puikaus produkto, iš kurio galima pagaminti daugybę skanių patiekalų. Rauginimui skirti indai turi būti tinkamai paruošti, nes nuo to labai priklauso produktų kokybė. Indai bei įrankiai turi būti gerai nuplauti ir dezinfekuoti. Medinės statinės 2—3 paras mirkomos švariame vandenyje, išplaunamos karštu 0,1 % sodos tirpalu ir perskalaujamos šaltu vandeniu. Dažnai šeimininkės statines iškloja maisto produktams skirta polietileno plėvele arba įdeda polietileno maišą. Raugiant mažesnį produktų kiekį, atitinkamai pasirenkama ir tara. Produktus galima rauginti emaliuotuose kibiruose, puoduose bei moliniuose induose. Tinkamas rūgštingumas padeda išvengti nepageidaujamų mikroorganizmų. Skirtingų rūšių mikroorganizmams vystytis reikalingas skirtingas rūgštingumas: puvimo bakterijoms — pH 4,4—5,0, sviesto rūgšties — pH 4,5, pieno rūgšties — pH 3,0—4,4. Pastarosioms bakterijoms vystytis reikalingas cukrus. Kai jo per mažai, produktai silpnai rūgsta ir blogiau išsilaiko. Tinkamas druskos kiekis slopina puvimo ir sviesto rūgšties bakterijų veiklą. Raugintame produkte optimalus 1,5—2 % druskos kiekis. Druska padeda skverbtis pieno rūgščiai į konservuojamus produktus, todėl pagreitėja rūgimo procesas.

Maistas, kuris padeda nugalėti liūdesį
| |

Maistas, kuris padeda nugalėti liūdesį

Mokslininkų tyrinėjimai įrodė, jog nuotaiką galima pataisyti ne tik kvapų ar garsų terapija, bet ir pakeitus kai kuriuos savo mitybos įpročius. Nedideli dienos raciono pakeitimai gali išvaduoti jus iš šaltuoju metų laiku apimančio liūdesio depresijos ir praskaidrinti slogią nuotaiką. Niekam ne paslaptis, kad taisyklinga mityba yra sveikatos ir energijos pagrindas. Sveika gyvensena gali išgelbėti nuo vėžio, širdies bei kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų negalavimų. Tačiau ilgą laiką niekas nesiryžo tvirtai atsakyti, ar maistas gali veikti mūsų nuotaiką, nervų sistemą. Dabar atsiranda vis daugiau įrodymų, kad tam tikri produktai veikia mūsų savijautą: jei tinkamai maitinamės, mažesnė tikimybė, kad mus apniks depresinė nuotaika, liūdesys. Viena iš didžiausių labdaringų psichikos sveikatos organizacijų „Maind” jau ne pirmus metus atlieka panašius tyrimus ir teigia, jog net mažiausi pakeitimai žmogaus valgiaraštyje gali gerokai paveikti jo psichinę sveikatą, o tinkamai parinkti produktai gana greitai pataisyti žmogaus nuotaiką. Taigi, jei tamsiomis dienomis ir ilgais rudens vakarais jums liūdna, padėti gali paprasčiausias maistas – skanūs ir naudingi patiekalai. Maistingosios medžiagos, esančios kai kuriuose produktuose, aprūpina mūsų smegenis elementais, galinčiais pakeisti nuotaiką. Ypač mums padeda hormonai endorfinai: serotoninas ir noradrenalinas. Ne veltui jie vadinami „laimės hormonais”.