Turbūt visi esame girdėję istorijų apie genialius kompiuterių hakerius, apie tai, kaip jie įsilaužia į Pentagono, Federalinių tyrimų biuro (FTB) ar didžiųjų pasaulio bendrovių kompiuterius. Esame matę filmų, kuriuose hakeriai paprasčiausiai “ištrina” žmonių gyvenimus. Ne veltui sakoma: “Jei tavęs nėra duomenų bazėje, tavęs nėra iš viso”. Dažnai yra paniojamos žodžių “hakeris” ir “krakeris” reikšmės. Terminas “hakeris” vartojamas norint apibūdinti kompiuterių piktadarį, tačiau tai ne visai tiesa. Hakeris yra teigiamas įsilaužėlis, gerai išmanantis kompiuterines sistemas ir turintis gerus programavimo įgūdžius, kuriuos jis naudoja sistemose ieškodamas įvairių saugumo spragų, tačiau jomis nesinaudoja norėdamas pakenkti ar gauti sau iš to naudos. Įsilaužėliai, norintys pasipelnyti ar iš piktos valios padaryti žalos sistemai, vadinami krekeriais arba kitaip – “black hat hackers”. Nuotraukoje – sentencija, kurią verta nešiotis ant marškinėlių: “Nėra kuo užlopyti žmogaus kvailumą”. Iš tikrųjų tokių istorijų nereikia toli ieškoti. Viena jų – ne per seniausiai Lietuvoje nuskambėjęs įsilaužimo į bendrovės “Penki kontinentai” kompiuterius atvejis. Daugelis žmonių, tarp jų ir Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų skyriaus (NEETS) pareigūnai, svarsto, kokiu būdu hakeris sugebėjo įsilaužti į bendrovės, skiriančios šimtus tūkstančių litų kompiuterių sistemos apsaugai, serverius. Tai buvo pirmasis tokio masto įsilaužimas Lietuvoje.