Kai išgirstame žodį „šamanas“mums prieš akis iškyla mažų mažiausiai keistas vaizdas: barškalais, kaulais, paukščių plunksnomis apsitaisęs necivilizuotas seniokas muša būgną ir kažką nerišliai rėkauja. Iš tiesų visa, ką jis daro, turi didelę reikšmę jam ir jo gentainiams. Pasak buriatų (prie Baikalo gyvenanti tauta), pirmąjį šamaną dievai atsiuntė žmonėms, kad apsaugotų juos nuo piktųjų dvasių paskleistų ligų ir mirties. Šamanas (Sibiro tautų žynys) – vienas svarbiausiu bendruomenės žmonių. Jis burtininkas, gydytojas, kuris nustato ligas, ieško dingusios ligonio dvasios, ją suranda ir sujungia su kūnu. Jis palydi mirusiojo dvasią į požemius, prašo dievų pagalbos per sausrą ar badą. Paprastai šamaną išrenka dvasios. Jis pateptasis, kuris geba „matyti“ (svarbūs sapnai bei vizijos). Paprastai naująjį šamaną rengia senasis žynys, kuris moko pažinti ligas ir subtiliai bendrauti su dvasiomis. Įšventinimas vyksta ekstazėje, kai naujasis šamanas patiria žiaurius dvasių puolimus ir išgyvena savo paties mirtį. Dvasios jam atveria savo pasaulius ir suteikia galių. Kai šamanas atgaivinamas, jis jau aiškiai regintis žmogus, kuris geba suvokti pasaulį ir išgyventi kitų kančias kaip savo paties.