Apie mylimus vyrus, ir ar tikrai juos mylime?
Suraskite moterį, kuri netrokštų būti mylima. Kiekviena heteroseksuali Veneros palikuonė svajoja apie savo princą. Na, o jei tokio sutikti nebesitiki, tai bando princą nulipdyti iš savo Jono. Moterims, žinoma, lengviau su tais princais, nes psichologijos autoritetai tvirtina, kad vyrai turi vieną idealios moters vaizdinį, o moterys – nors vežimu vežk. Štai kodėl kiekvieno vyrioko moterys neretai kaip du vandens lašai panašios viena į kitą, o va, moteris gali laiminga būti čia su jaunikliu, čia su žilabarzdžiu, čia su storuliu, o čia su raumenų kalnu. Atrodytų, kad jau taip prie kiekvieno vyro tos moterys geba prisitaikyti, tai ir jų meilė plati lyg Atlanto vandenynas. Ar tikrai? Pasaulinio garso psichiatrijos autoritetas Ronaldas Laingas savo knygoje „Ryšiai“ daug kalba apie moterų meilę. Štai itin dažna moteriškos logikos ir požiūrio į vyrus schema. Skaitant šią tokią įprastą moters mąstymo schemą, vyrui jau turbūt perdegė visi saugikliai galvoje. Bet mums turėtų būti aišku, kad niekada niekada niekada nereikia rinktis mus gerbiančių ir mylinčių žmonių. Kokia ten laimė, jei tavo išrinktasis laikosi duoto žodžio, sutartu laiku sugrįžta namo, rodo tau daug dėmesio ir trokšta su tavimi mylėtis. O štai amžinai nuo bendravimo su degtinės buteliu „šiltas“, niūrus, tau panosėje kumščiu mosuojantis ir visokiais …matj besisvaidantis tipas – svajonė.