Nepakaltinamoji kaltina
Riba, kai baigiasi įprasti sutrikimai ir prasideda psichikos liga, tokia neryški, kad vienas garsus psichiatras pavadino ją nupiešta ant vandens. Ir nė vienas mūsų negali būti garantuotas, kad ši riba jo galvoje nenubanguos. Ypač tokiomis sąlygomis, kokiose atsidūrė Laimutė, užrūstinusi visagalius Lietuvos teisėjus. Įsivaizduokit ankštą kamerą su mažyčiu grotuotu langeliu. Į tualetą jūs galite nueiti tik porą kartų per parą. Jei gamtinius reikalus prispiria atlikti dažniau, – kameros kampe stovi kibiras. Tai, kad jūs – moteris ir kartais jums reikia laikytis ypatingos higienos, niekam nerūpi. Dar įsivaizduokit, kad į lauką jus išleidžia tik pusvalandžiui, ir tai į akliną kiemelį, virš kurio – tankios metalinės grotos. Na, o jeigu jūsų fantazija laki, prie šito paveikslo galite pridėti dar ir kameros kaimynę – silpnaprotę alkoholikę Nastutę, nužudžiusią sugėrovą. Dienomis ji būna tyli ir paniurusi, naktimis dejuoja ir griežia dantimis, o prireikus “ant kibiro”, beveik niekada į jį nepataiko…