Author: Arūnas Spraunius

Rumunų kilmės kultūros istorikas Mircea Eliade teigė, kad metų sandūra tradicinių visuomenių žmonėms visada keldavo tikrą stresą – vieno ciklo pabaiga ir naujo laukimas sužadindavo įtampą, kuriai išlieti senesniųjų amžių žmonės pasitelkdavo ritualines orgijas, ir metų sandūra visada pasireikšdavo tam tikra sumaištimi bendruomenėse. Civilizacija galbūt apmalšino nerimą ir įtampą, suteikė Naujiesiems apmąstymo ir apibendrinimo atspalvį: baigiantis metams, verslo kompanijos atlieka auditą ir skaičiuoja pelną arba nuostolį, o ekspertų, vertintojų ar politikų rangą turintys viešai svarsto, kas buvo gerai ir kas nelabai, ko galima tikėtis naujaisiais. Vis dėlto tradicinėms kultūroms būdingos sumaišties elementų metų sandūroje išliko. Turbūt ryškiausiai sumaištis regima stebint visuotinį apsipirkimą, tarpais įgyjantį masinės isterijos požymių. Vis dėlto besibaigiantys metai – gera proga pasvarstyti apie amžių, kuriame gyvename. Ir net mėginti svarstyti, kas mūsų laukia. Pasaulio spaudoje vis pasirodo tekstų, kurie vienaip ar kitaip aptaria bendruosius civilizacijų klausimus. „Gyvename sąmokslo teorijų aukso amžiuje. Maždaug 27 proc. britų mano, kad princesę Dianą veikiausiai užmušė mafija iš Vindzoro rūmų. Su tuo sutinka 86 proc. arabų. Apie 36 proc. Amerikos piliečių mano esant „tikėtina” ar „labai tikėtina”, kad Jungtinių Valstijų valdžia pati organizavo teroro aktus Pasaulio prekybos centre, taip norėdama pateisinti savo vykdomą karą.