Vidurinio amžiaus krizės: moterų elgesio modeliai
Moterų vidurinio amžiaus krizė taip pat turi savitumus. Beveik trečdalio moterų keturiasdešimtmetis prasideda kartu su vaikų atsiskyrimu nuo šeimos. Vidurinio amžiaus moters motyvacinės struktūros analizė rodo gyvenimo tikslų, nuostatų ir vertybių pokyčius. Šie pokyčiai visų pirma yra susiję su šeimos ciklu. O taip pat su profesinio kelio etapais. Moteris, kuri atidėlioja vaiko gimimą iki keturiasdešimties metų, dažniausiai taip daro dėl noro kopti karjeros laiptais. Moteris, anksti ištekėjusi ir gimdžiusi vaikus jauna, dabar įgija daug laisvo laiko – vaikai jau užaugo, atsistojo ant kojų – ji gali užsiimti savimi, savo tobulėjimu asmeninėj ir profesinėje srityse. Amžiaus pokyčiai nėra tokie svarbūs veiksniai moters motyvacinėje struktūroje, kaip šeima ir darbas. Tačiau jie yra kur kas labiau reikšmingi moterims, negu vyrams. Moteris kur kas stipriau nei vyras reaguoja į senėjimą. Todėl vienas pagrindinių daugumos keturiasdešimties sulaukusių moterų poreikių – patrauklumo išsaugojimas, fizinės formos palaikymas. Kaip ir kitos amžiaus tarpsnių krizės, vidurinio amžiaus krizė yra lydima depresyvumo. Tai gali pasireikšti sumažėjusiu interesu visiems gyvenimo įvykiams, sumažėjusiu malonumo jausmu, apatija. Moteris gali jausti nuolatinį nuovargį ir energijos kritimą. Tuomet tenka prisiverčiant eiti į darbą arba rūpintis namais per prievartą. Dažnai pasitaiko pergyvenimų, kad “esu niekam tikusi” arba “bejėgiška”.