Kaltės jausmas taip pat yra grynasis perteklinis potencialas. Esmė ta, kad gamtoje neegzistuoja tokių sąvokų kaip gerai ar blogai. Pusiausvyros jėgos vienodą reikšmę teikia tiek geriems, tiek blogiems poelgiams. Pusiausvyra atstatoma bet kokiu atveju, jei atsiranda perteklinis potencialas. Jei pasielgėte blogai, pripažinote tai, pajutote kaltės jausmą (mane reikia nubausti), sukūrėte potencialą. Jei jūs pasielgėte gerai, supratote tai, pajutote išdidumo jausmą (mane reikia apdovanoti), taip pat sukūrėte potencialą. Pusiausvyros jėgoms nesuprantama, už ką reikia bausti ar apdovanoti. Jos tik pašalina energetiniame lauke susidariusius nevienodumus. Atlygiu už kaltės jausmą visada bus vienokia ar kitokia bausmė. Jei to jausmo nėra, bausmės gali ir nebūti. Deja, pasididžiavimo jausmas dėl gero poelgio taip pat užtraukia bausmę, o ne apdovanojimą. Juk pusiausvyros jėgoms būtina pašalinti perteklinį išdidumo potencialą, o apdovanojimas jį tik sustiprins. Induktyvinis kaltės jausmas, tai yra iš šalies „teisingų” žmonių primestas kaltės jausmas sukuria potencialą tarsi pakeltą kvadratu, nes ir be to žmogų kankina sąžinė, o dar užgriūva teisuolių pyktis. Nepagrįstas kaltės jausmas, kurį sukelia įgimtas polinkis „už viską būti atsakingam”, sukuria didžiulį perteklinį potencialą. Visiškai nėra reikalo jausti sąžinės graužaties, juk priežastis paprasčiausiai sugalvota.