Didelis sutuoktinių amžiaus skirtumas – pavojingas?
|

Didelis sutuoktinių amžiaus skirtumas – pavojingas?

Kas skirtingų kartų atstovus nuveda prie altoriaus? Jiedu tikina, kad – meilė. Žmonės kalba, jog vyresniam vyrui rūpėjo tik seksas, o jauna žmona gviešėsi pinigų… O gal didelis sutuoktinių amžiaus skirtumas viso labo suteikia laimingai poros sąjungai pikantiškumo? Smalsu, ar tik ne per aštrus šis prieskonis? Daugelis psichologų sutaria, kad optimalus sutuoktinių amžiaus skirtumas yra 3-5-eri metai, kai vyras, beje, vyresnis. Tai jokia patriarchalinė atgyvena, užtikrinanti vyro viršenybę šeimoje: tiesiog stiprioji lytis psichologiškai subręsta maždaug 3-5-eriais metais vėliau ir lėčiau socializuojasi nei silpnoji. Kai sutuoktinių amžiaus skirtumas yra būtent toks, sakome, kad tai – bendraamžių pora. Nelygi amžiaus požiūriu santuoka laikoma tuo atveju, kai sutuoktiniai jau yra skirtingų kartų atstovai, t. y. kai amžiaus skirtumas – 12 ir daugiau metų. Kas gi suvedė šiuos žmones ir nuvedė prie altoriaus? Jiedu, žinoma, tikins, kad – meilė. Tačiau kiti paprastai kuždasi apie seksą ir pinigus. Jaunų piranijų, puolančių ant seno pinigų maišo, kaip ir suvaikėjusių milijonierių, perkančių jaunutę žmoną slaugę, visad buvo ir bus. Nekalbėsime apie vedybas iš išskaičiavimo, kai tuokiamasi dėl reklamos, politinių, turtinių ar kitokių merkantilinių motyvų. Tai fiktyvios santuokos, jos subyra savaime ir sukelia tik nešvarių apkalbų bangą. Tik gal ne visos nelygios santuokos yra tokios? Kalbant apie nelygią amžiaus požiūriu santuoką, svarbus aspektas yra seksas.

|

Žvaigždės ir dulkės

Manote, kad ŽvL serga tiktai Holivudo žvaigždės ar vietinės TV žvaigždutės? Anaiptol – ji pakerta ir paprastus mirtinguosius, tik pasireiškia kiek kitaip. Apakinta nuosavo spindesio, „žvaigždė” pasikelia ir išties sužvaigždėja. O eilinis pilietis, žemės dulkė, bet širdyje trokštantis šlovės, šliejasi prie žvaigždžių, kad įgautų jų blizgesio – ir taptų bent jau žvaigždžių dulke. Liga nesirenka! ŽvL serga ir žurnalistai, ir politikai, ir patys gydytojai. Susirgęs žurnalistas kalbina tik įžymybes ir lenda su jomis paveiksluotis, politikas dainuoja su „žvaigžde” duetu, gydytojas gydo tik įžymybes, dizaineris siuva tik žvaigždėms, dykaduonis lovelasas giriasi pergulėjęs su žvaigžde, o eilinės profesijos pilietis tenkinasi bent pagulėjęs su įžymybe viename paplūdimy. Liga paplitusi ne tik Amerikoje (Amerika – epidemijos centras, iš kur paplito ŽvL užkratas), bet ir mūsų gimtinėje. Galime guostis tik tuo, kad amerikiečiai serga sunkiau už mus. Tai beveik genetinė šios nacijos liga: į Elvio Preslio antrininkų šventę Las Vege suplaukia keli šimtai blizgančių elvių preslių iš visų valstijų, Britni Spyrs antrininkės, vizgindamos užpakalius, spraudžiasi į eterį, Maiklo Džeksono dievintojai mėgina apmauti jo apsaugą, įlipti pas jį per tvorą, paliesti jo spindintį skverną ir isteriškai pravirkti… Bet turime ko ir pavydėti amerikiečiams. Beviltiškiausi jų ligoniai vis dėlto pakliūva į istoriją ir minimi šalia savų dievų – kaip, tarkim, Džono Lenono žudikas (ot, tyčia neminėsiu jo vardo!).