| |

Pagyvenusių žmonių elgesio ir psichologinių sutrikimų gydymas bendrojoje praktikoje

Vyresnio amžiaus pacientų ažitacija bei priešiškumas yra svarbi klinikinė problema, nesvarbu, ar ji pasireiškia slaugos namuose, ligoninėje, ar pacientų namuose, kai jie gyvena kartu su suaugusiais vaikais ar anūkais. Kadangi senstant daugėja įvairios kilmės demencijų, Lietuvoje kiekvienam BPG tektų nuo kelių iki keliolikos tokių pacientų. Be to, svarbu pažymėti, kad vyresnio amžiaus žmonėms minėti simptomai dažnai pasireiškia dar nesant pakankamai požymių nustatyti senatvinei silpnaprotystei, todėl besiskundžiančių jais iš tiesų yra nemažai, tačiau galbūt ir į tai kreipiamas per mažas dėmesys. Senyvo amžiaus pacientų elgesio sutrikimai pasireiškia šiais simptomais: fizine ir/ar žodine agresija, hiper ar hipoaktyvumu, triukšmingumu, sujaudinimu ir pan. Pagrindiniai psichologiniai simptomai yra nerimas, padidėjęs dirglumas, priešiškumas, depresija, haliucinacijos, miego sutrikimai, apatija ir pan. Elgesio sutrikimai dažniausiai gali būti identifikuojami stebint pacientą, psichologiniai simptomai diagnozuojami apklausiant pacientą, jo artimuosius bei slaugantį personalą.

Vaikų ir paauglių psichikos sveikata
| | |

Vaikų ir paauglių psichikos sveikata

Visuomenė dar mažai skiria dėmesio psichikos sveikatai, todėl žodis “psichiatras” neretai gąsdina. Įprasta manyti, kad suaugusiųjų, juo labiau – vaikų emocinės ir protinės įtampos, nerimo, bendravimo ir kitas problemas galima išspręsti ir be profesionalios pagalbos ar atidėti, tikintis, kad išsispręs savaime. Deja, jaunosios mūsų kartos psichikos sveikata kelia vis didesnį pedagogų, psichologų, medikų ir tėvų susirūpinimą.
Vaikų ir paauglių psichiatro specialybė atsirado neseniai. Šie specialistai gali padėti mūsų vaikams geriau nei mes, laiku neperskaitę populiarios literatūros apie vaikų ir paauglių psichologines problemas bei jų sprendimo būdus, tikrai mylintys ar perdėta globa saugojantys juos nuo visų sunkumų, dėl užimtumo negalintys skirti vaikams nė kelių minučių kasdien, ignoruojantys jų poreikius ir laiku nepastebintys jų negalavimų bei, atėjus “gerumo bei dosnumo priepuolių” metui, be saiko lepinantys savo vaikus. Vaikų ir paauglių psichiatrė dr. Aurelija Markevičiūtė sako, kad daugelis vaikų problemų yra ir šeimos problemos, daugelis paauglių problemų – ankstyvoje vaikystėje neišspręstų problemų tąsa, dėmesio ir emocinės šilumos stokos ar, priešingai – perdėtos globos padariniai. Todėl labai svarbu įvairiomis profilaktikos priemonėmis šalinti veiksnius, dėl kurių gali išsivystyti psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų vaikystėje bei kitais amžiaus tarpsniais. Šių sutrikimų raidą gali paskatinti įvairūs veiksniai: biologiniai (paveldimumo), psichologiniai (dėl patirtų psichologinių traumų, ilgalaikio streso ir pan.) ir socialiniai (nesklandumai šeimoje, mokykloje, prisitaikymo kolektyve sunkumai).