Šambala

Tai religijų, filosofijų, geriausių minčių, mokslinių atradimų šaltinis. Šambalos Valdovai yra Kosminės galios, beribio proto, apie kurį mes net nežinome, valdytojai. Ir Gamtos jėgos jiems paklūsta. Jie Meilės ir Užuojautos Valdovai. Jie atiduoda visas savo jėgas ir neaprėpiamas aukas žmonijos Gerovei ir Bendram Labui.

Šambala – gigantiška minčių labaratorija, ne pagal užimamą plotą, bet pagal Mąstytojų galią. Tai visiškai gali suvokti tik tie, kas įsitikino minties poveikiu, perduotu per atstumą. Mintis gyva, kaip ir žmogaus sąmonė, sukūrusi mintį. Ji skrieja žaibo greitumu ir vykdo siuntėjo valią. Todėl Šambalą galima prilyginti galingiausiai radijo stočiai, skirtumas tik toks, kad nėra būdingų paprastam radijui trukdymų, o pasiųstos mintys dauguma atveju pripažįstamos ne kaip kažkas iš aplinkos, bet kaip savo nuosavos.

Šambalos didingumas gali būti suvoktas tik einant dvasinio tobulėjimo keliu, kurį siūlo Didieji Šambalos Mokytojai. Neišvengiamas sumenkinimas, patirtas pirmos aukštų sąvokų pažinties metu, einant toliau užleidžia vietą pagarbai ir džiaugsmui. Ir Šambalos suvokimas tampa amžinai augančiu ir kviečiančiu.

Visa tai pasakyta tam, kad žmogus, pirmą kartą paėmęs į rankas vieną iš keturiolikos Agni Jogos tomų, žinotų, kad tai ne šiaip sau knyga, kokių milijardai, bet amžiaus stebuklas. Neįprasti ir stebuklingi Gyvosios Etikos Mokymo atsiradimo keliai, kaip ir nepakartojamas Jelenos Ivanovnos ir Nikolajaus Konstantinovičiaus Rerichų šeimos keliai, padovanoję pasauliui Agni Jogą.

A.Heidokas “Raduga čudies” pusl. 345

Ištraukos iš gydytojo K.N.Riabinino dienoraščio parašyto 1928m. Transhimalajų ekspedicijos, kuriai vadovavo N.K.Rerichas, metu. Knyga išleista pavadinimu “Razvienčanyj Tibet”, 1996m.”Amrita-Ural”

“…vietovės, labiausiai nutolusios į Tibeto šiaurės vakarus, pažymėtos žemėlapyje pavadinimu Bog-jul ir besidriekiančios iki Prževalskio kalnagūbrio. Visa ši Transhimalajų dalis, pilna geizerių ir vulkanų, vietomis iškylanti virš 20 000 mylių, vietinių laikoma “draudžiama zona”, nežinoma europiečiams ir nepasiekiama be leidimo. Šioje vietoje įsikūrusi Himalajiškoji Brolija – tai Šambalos sritis. Atėjo laikas apie tai šnekėti aiškiau. Tai ta Tibeto vieta, girdėta daugumai keliautojų po Aziją, kur net iš Lobnoro pusės vedliai atsisako eiti, net prigrasinti mirtimi. Žinomi prisiminimai, kaip daugelis žmonių, visiškai neturintys jokio ryšio su aukštomis Brolijos ar Šambalos sąvokomis, ne kartą kalbėjo apie savo norą patekti ten. Nejaugi jie galėjo pagalvoti, kad apsiginklavusi žiniomis Brolija nepakankamai apsaugo visus įėjimus nuo prašalaičių? Dar būtų galima prisiminti pasakojimus apie kelią nuo Irtyšiaus ir Argūnės per ežerus, kurie gali būti tie patys esantys Lobnoro srityje arba, dar tiksliau , Caidamo ežerai…”

p.234-235

…Vėl iškyla prisiminimai apie Himalajišką Broliją – Šventąją Šambalą ir jos Valdovą Maitrėją, kartu ir mūsų Planetos Valdovą, vadovaujantį Žemės likimui. Apie ką dauguma žmonių nežino arba neįtaria, nenori žinoti ir, vaizdingai šnekant, “užsikiša ausis”, kad ne tik negirdėtų ir nevargintų savęs kažkuo, kas jiems, negirdėjusiems apie tai, atrodo fantazija, laisvalaikio užsiėmimu, mistika, kliedesiais arba paprasčiausiais juokeliais, paremtais lengvabūdiškumu ar neišprusimu. Greit ir tie žmonės akivaizdžiai įsitikins paminėtų sąvokų realumu, nes netikėtai jiems šios sąvokos taps žinomos visame pasaulyje, ir greit taps tokiomis pat suprantamomis plačiajai visuomenei …Ta vieta su pasienio gamtiniu ženklu Cagan-obo dar arčiau, nei vakar, vieno iš Šambalos “uždraustos zonos” rajonų, išsidėsčiusių šiaurės vakaruose. Dar kelios dienos – ir mes pasieksime tikslą. Specialiai nurodau tai žmonėms su plačia pasaulėžiūra, nes, pakartoju, Šambalos sąvoka visiškai reali, ir ta vieta turi konkrečią geografinę vietą Tibeto žemėlapyje aukštų kalnų srityje, aukštyje 11000 mylių virš jūros lygio…”

pusl.289

…Beveik nepriklausomas iki šiol tokios mažos šalies, kaip Tibetas, egzistavimas paaiškinamas tik vieninteliu faktoriumi – jos teritorijoje įsikūrusia Šambalos sritimi. Štai iš kur visas Tibeto paslaptingumas ir neprieinamumas. Tiesa, savo apsaugai Šambalos sritis nereikalauja kokios nors valstybės teritorinės apsupties, ir vis tik apsauga nuo bereikalingo smalsumo naudinga visiems: ir smalsuoliams, ir Šambalos Vadovybei.

pusl.342

…Literatūros apie Šambalą labai daug ir ji labai taktiška savo išsireiškimais, kaip ir priklauso tokiais atvejais. Pats Šambalos suvokimas ne svetimas klausai ir suvokimui, kaip žinoma, ir daugumai vyriausybių, netgi kelią joms nuoširdų nerimą.

pusl.364

Kada Šambalos Pasiuntiniai lanko žmoniją?

Jie ateina pas žmones, kai planeta ruošiasi pereiti į sekantį evoliucijos etapą. Kiekvienas etapas – tai naujas požiūris į reiškinius, tarpusavio santykius, pasikeitimus gamtoje ir moksle. Tai nauja, patobulėjusi sąmonė. Žmonės pagal savo gyvenimo būdą yra labai inertiški, net akivaizdžiai keičiantis situacijai, jie linkę vadovautis vis tais pačiais, atgyvenusiais dėsniais. Naujovės juos vargina ir gąsdina, todėl į pagalbą ateina Šambalos Pasiuntiniai. Savo gyvenimo pavyzdžiu Jie padeda suvokti artėjančius pasikeitimus ne tik aplinkoje, bet ir pačiame žmoguje. Savo veikla Jie parodo, kuo netolimoje ateityje turės užsiimti žmonės, kuo jie turės tapti ir koks bus jų gyvenimas naujoje Epochoje. Jie “tiesia kelius” per iki šiol nevaikščiotas žemes. Tai Jų indėlis žmonijos istorijoje.

Amžininkai retai supranta Šambalos Pasiuntinių atėjimo tikslą arba supranta tik dalinai. Jų misija darosi suprantamesnė tik bėgant laikui. Suvoktos pamokos pamažu įeina į žmonijos gyvenimą. Šambalos Pasiuntinių darbai neišmatuojamai svarbūs planetos gyvenime.

GAJ IV nr.270

Be kvietimo Šambalos nepasieksite

<…> priminsime bendražygių požymius: be prietarų, judrūs veikime, jauni dvasia, nebijantys sunkumų. Gerai neužmiršti nežinomų ir našlaičių.

Dabar laikas pasakyti apie kelius pas Mus (į Šambalą). Visų pirma, ar aiškiai suvokiate Mokytojų egzistavimą?

Kai jūs skaitote apie rastą dinozauro kiaušinį, jūs lengvai priimate pranešimą. Taip pat lengvai priimate ir pranešimą apie apie atrastą naują beždžionių rūšį; pranešimą apie grūdų, rastų faraonų kapavietėse, daigumą; nežinomo metalo atradimą; sutinkate su žiniomis apie naują gentį, kuri susikūrė po laivo sudužimo. Daugybę pranešimų, neliečiančių jūsų gyvenimo, jūs priimate lengvai.

Kodėl gi sunku priimti tai, kad grupė žmonių galėjo stropiu darbu įgyti žinias ir susijungti vardan Bendros gerovės. Bandymu patvirtintos žinios padėjo rasti patogią vietą, kur srovės leidžia lengviau susisiekti skirtingomis kryptimis.

Jūs, žinoma, girdėjote keliautojų pasakojimus apie randamus uolose nežinomus jogus. Jei jūs pratęsite tuos faktus, plėsdami bendras žinias, tai lengvai prisikasite iki suvokimo, kad egzistuoja Žinių Mokytojų grupė.

Kaip gi rasti kelią į Mūsų laboratorijas? Be kvietimo nepasieksite. Be vedlio niekas nepraeis! Reikalingas asmeninis nenumaldomas siekis ir pasiruošimas priimti pačius didžiausius sunkumus.

Paprastai ateinantysis dalį kelio turi praeiti vienas ir vienišas. Netgi buvę nepertaukiamame bendravime su Mumis prieš atėjimą nejaučia Mūsų žinučių, – taip viskas turi būti žmogiška.

Vieniši ateiviai, išskyrus gilias priežastis, išsiskiria į dvi rūšis: asmeniškai siekiantys ir iškviečiami atlikti užduotį.
Niekas be specialaus įsakymo neatpažįsta buvusių pas Mus.

Jei Mūsų siuntinys nešaukia turguje, tai ir apsilankęs pas mus moka saugoti Visų Gerovę.

Pagrindinis Mūsų kvietimo ženklas – kai jus kaip ant sparnų neša. Taip priimkite Žinių ir Grožio Bendriją. Ir būkite tikri, kad galima apieškoti visas uolas, bet nekviestas svečias kelio neras.

Daug kartų mes lankėmės jūsų miestuose, todėl negalima mūsų vadinti atsiskyrusiais nuo pasaulio. Juk ir jūs iškeliate observatorijas už miesto ir rūpinatės suteikti mokslininkams ramų darbą. Priimkite Mūsų samprotavimus ir nesiblaškykite, kad nėra tikslaus adreso.

Prisiminkite dirbančius Žmonijos labui!

Озарение. 3.5.18.