Kolos pusiasalis, Chibinai 2000m. (detalus pasakojimas)

Kelionės aprašymas

Kovo 17 diena, penktadienis

iš ryto išvažiuojam ant sienos baltarusiai pagąsdina, kad “tranzitas” – tai kai neišlipdamas pravažiuoji Baltarusiją. Kasmet gi važiuojam! – ar čia nuo 15 d. tokia tvarka? ne – tada prašom nekibti Traukiny vienas patikrinimas – kur važiuojam, tikslas, t.t. Parodėm maršrutinę knygelę – atšoko

Kovo 18 diena, šeštadienis

Peterburgas Reikėtų turėti keletą rublių iš namų – metro nuvažiuoti į Moskovskij vokzal, jei nori paskambinti – keletą monetų po 2rb. Stoty sunkoka rasti monetų. Parduotuvės. Dauguma apie Moskovskij vokzal. Litejnyj 17 uždaryta. Traukinys N.21 išvažiuoja 17.50

Kovo 19 diena, sekmadienis (pirma diena)

19.27 išlipam Olenogorske. Paskutinis autobusas į Revdą 19.50 Iš Revdos važiuoja autobusai į Karnasurta (Ilma). Bet šįvakar nevažiuoja – pūga, tai apsistojame bendrabuty. Irmantas su Vyteniu nupirkę atgalinius bilietus mus pasiveja taksi(400rb.). Maždaug 6val., 14.30val, 22-23val galima išvažiuoti iš Revdos į Ilma (7km) 6val. ryte sako, autobusai būna pilni žmonių, vėliau atseit tilpsim laisvai

Kovo 20 diena, pirmadienis (antra diena)

Budintieji keliasi 6 val., kiti vėliau. Apie 8 pasiruošę išeiti. Pradeda lyti, pučia. Grįžtam po nedidelių diskusijų į kambarį. Apie 11val. išsigiedrija, pusė dviejų autobusas, tai palauksim, pavalgysim pietus, ir išvažiuosim. Netelpam. Išeinam pėsti. Iš karto lenkia vienas po kito tušti autobusai. Nestoja. Paskutinis paskutinius vis dėlto paėmė. Mes tada ateinam paskutiniai apie 15 val. prie gamyklos. Ko gero, vakare atvažiavus ten galima būtų gaut nakvynę bent jau kur nors katilinėj. Išeinam toliau. 16.30 prie pat perėjos Elmarajok. Šokoladas, 4 rusai (išeinantys). Užlipom slidėmis. Sniegas visai nupūstas. Leidžiamės. Pora vietų statoka su slidėmis, kai kas leidžiasi pėsčiomis. Miške gaunam šiek tiek pūgos (sniego). 19.30 stojam kokia pusė val. nepričiuožę ežero. Sutemus atburzgia ir Sapnas su kompanija.

Kovo 21 diena, antradienis (trečia diena)

6 val. keliasi budintieji, išeinam 10 val. Čiuožiam savo vėžėm pusę valandos atgal iki pirmo slėnio į rytus -upe Činglusuaj kylam aukštyn. Du statesni pakilimai, žygių pėsčiomis mėgėjai nuo antro pakilimo slides nešasi ant pečių. Prie 14.30 prie namelio – monumento – kryžiaus pietūs. Pučia, vienas kitas debesėlis matosi, užsukam į viršūnę Angvundasčiorr, paskui traversuojame -leidžiamės į perėją Tavajok ir upeliu Tavajok – į stovyklavietę. Neklimpsta. Sutinkam Sapną. 19.05-19.30 visi namie.

Kovo 22 diena, trečiadienis (ketvirta diena)

Išeinam 8 val. Sutinkam du diedukus, kurie prie ežero stovyklauja kokios 2 savaitės. Žiotyse neužšalusi upė, reikia pasirūpinti anksčiau, kuriuo krantu eiti. Iki 10 val. pračiuožiam ežerą. Radom nusileidimo vėžes. Jomis kylam upeliu Kukluchtniunuaj aukštyn. Jos, aišku, nuveda šiek tiek šonan. Šiek tiek pablūdinam po mišką (reikėjo iš karto kilti, kaip parodyta žemėlapyje takelis). 13.15 – pietūs viršūnėje Kujvčiorr (beveik). Tik Kazys iš arti patikrina viršūnę. Irmantas užsinori paturistauti aukštybėse. Aišku, nieko gražaus jis nepamatys, bet tegul. Pasivys į vakarą. Užsukam į “viršūnę” Elmarajok, paliekam šone Karnasurta. Labai neįspūdingas plato. 17 val. ant perėjos Elmarajok, 18.30 namie.

Kovo 23 diena, ketvirtadienis (penkta diena)

8.30val. Paliekam stovyklavietę iki geresnių laikų. 10 val. mes jau prie salos. Atsipučiam. Šiek tiek džiovinamės. Randam vėžes. Kairėje upelio Čivruaj pusėje. 11.40 – prie trobelės. Ji stovi žemiau ir kitame upės krante nei nupaišyta žemėlapyje. Viena gražesnių trobelių. Pietauti anksti, šiaip kažko užkandam, paliekam autografus sąsiuvinyje. 13.15 pietūs prieš paskutinį pakilimą, pastatėja, bet laisvai galima su slidėmis. 17 val. ant perėjos Čivruaj-Ladv, geriausia leistis per gūbrį į kairę (galima ir į dešinę per gūbrį). Mes leidžiamės dešiniau, po to tiesiai į upelį Kitkuaj. Blogu oru gana klaidu. Nusileidžiam pėsti, po to tenka čiuožti pasistumiant. Limpa. 19.30 stojam nepričiuožę geležinkelio.

Kovo 24 diena, penktadienis (šešta diena)

Per pusę val. pasiekiam geležinkelį. Pradeda lipti sniegas. 2 km paeinam (slidės ant pečių), pasiveja traukinys, 10 km paveža iki u. Tavajok. Pravažiuojam bakūžę, kurioj iš bėdos galima būtų apsinakvoti. Mašinistai siūlosi pavėžinti mus iki Apatitų, tiesiai į pirtį. 12 val. išeinam per ežerą. Nesimato – sninga. Truputį nusukam į šiaurę. Tada gana kvailokai sukam ratus ieškodami ko nepametę – trobelės, kuri neaišku ar iš viso yra. Vis dėlto yra. Bet pilna žmonių. Mums pasiūloma kuo greičiau iš čia dingti. Po kokios 15 min. išlenda vienas nustebęs piemenėlis ir sako, kad jie neprieštaraus, jei mes pasiliksim pietums. Netgi “kipiatoko” atliekamo turi. Pietūs trobelėje prie ež. Njurjavr 14-15 val., po to 2.5val. iki kitos trobelės, kurios nėra. Paliekam daiktus ant tako ir netingintys čiuožia apsižvalgyti – trobelės paieškos. Sutinkam kauniečius. Pasisveikinam ir kuo greičiau dingstam (čia mes su Aleksu), kad tik Kaunas nesugužėtų pirmieji į namelį. Trobelę randam visai mums nepakeliui – už 15 min. prie kitos upės į priešingą pusę. Krinta snaigės, kartais pasirodo giedras dangus. Pripjaunam malkų – užteks ten visiems iki gilios vasaros, pasiskolinam vieną porciją arbatos.

Kovo 25 diena, šeštadienis (septinta diena)

Giedra, šviečia saulė. Budintieji atsikėlė 7 val., Iščiuožiam 10 val. Užtinkam kauniečių nakvynę. Tie jau ant ežero. Šilta. 11 val. krentam į sniegą. 14 val. pietūs. Daiva įmerkia vieną koją į vandenį. Vėžės visą laiką. Dešinė vėžė atitirpusi, limpa. Pasitepam, gal atvėsta, bet po pietų beveik nelimpa. 16.30 vienos vėžės nusuka į Ščel. Ryt grįšim. 18 val. nakvynė prie atviros upės.

Kovo 26 diena, sekmadienis (aštunta diena)

8 val. išeinam. 50 min. grįžtam iki vėžių į Ščel. Gražu, bet truputį pučia. 11 val. perėjos papėdėje, dedamės kates ir tiesiai į plyšį. Sniegas kietokas, gana statu, bet laipteliai išsimuša, tai be jokių papildomų pasisaugojimų užlipam į perėją. Paskalos: “Pernai kabinome 12 virvių”(grupė iš Peterburgo) – aiškiai šlaitas buvo stipriai apledėjęs, tada taip paprastai neužlipsi. Perėjos sudėtingumas iš šiaurinės pusės. Pietų pusė nestati. Suvalgom riešutų.Paeinam kokį 200m žemyn, baigiasi sienos, ir sukam į vakarus – ant plato. 14 val. ant viršaus. Bediskutuodami dėtis-nesidėti slides nuklampojam apie kilometrą, paskui jau čiuožiam link Loparskij. Nusileidimui dėl viso pikto užsidedam kates. Dėl saugumo laviruojam tarp kyšančių akmenų, paskui tiesiai žemyn. Dalis perėjos, atrodo, jau nukasta, išvežta ir parduota. toliau slėnyje matosi gamykla, už jos – miestas, bet, sako, pakeliui į gamyklą yra du statoki nusileidimai po 50 m, kuriuos be virvės nelabai… 16 val. nusileidžiam 200m piečiau perėjos, dabar jau dėsimės slides. Pietūs. 1 val. žemyn iki vėžių. Pusvalandį pačiuožę susinervinam, kad turėtų būti jau mūsų stovyklavietė kažkur. Sutinkam rusų grupę – pasirodo, tai vėžės į Kuropačij. Kertam slėnį ir atičiuožiam tiesiai į stovyklavietę.

Kovo 27 diena, pirmadienis (devinta diena)

Išeinam 8.30., 11val. perėjos papėdėje. Ištiesiam lavinines juostas – gal be reikalo – sniegas absoliučiai kietas, Dedamės kates ir per 20 min. užlipam ant perėjos Bezymiannyj. Nuo plato kabo didelis puikus karnyzas. Katės reikalingos turbūt dėl drąsos. Sniegas šviežias, klimpstam iki ausų, dar kvailai pasukam įstrižai šlaito. Paskutinius 20 m. pririšam Kazį virve prie akmens, tas “tiesia kelią” visiems per karnyzą. Visi tyli ir bijo krustelėti (aš tai tikrai). Pusto – kartais Kazio nesimato, tik virvė dingsta sniego sūkury. Pagaliau! Virvė tempiasi, aiškiai Kazys viršuj, dar už kelių minučių po vieną pradedam visi kabarotis, pirmieji užlipę puola fotografuoti. Nuo perėjos iki plato užlipti užtrukom valandą. Dedamės slides, prie bokštelio (Kukisvumčior) pietaujam. Pradeda įtartinai pūsti, tai dedam į kojas ir pirmai progai pasitaikius leidžiamės į slėnį. Katės vėlgi dėl drąsos. Nusileidom. Ramu, vėjo kaip nebūta, sniegas minkštas, lyg ir gaila būtų, kad nenužingsniavom iki južnyj Risčiorr, bet žvilgtelėjus atgal, matom, kad viršuj niekas nepasikeitė, gal tik dar didesnė pūga. Pirmas šiek tiek mina vėžes, kiti iš paskos slysta nesistumdami. Tai į priekį dirbti praleidžiam Neringą su Daiva – jos vis tiek nesinaudoja sunkiai padarytom vėžėm, eina-čiuožia šone – tai padarys kitiems puikų darbą. Taip nusileidžiam iki burano vėžių, dar per valandžiukę pasiekiam mišką. Dairomės nakvynės. Pasiblaškę 19.30 randam buvusią stovyklavietę, su iškasta iki žemės laužaviete, su paruošta palapinei vieta, su begale eglišakių. Čia tikriausiai paskutinė mūsų stovyklavietė Chibinuose.

Kovo 28 diena, antradienis (dešimta diena)

Pučia. Nučiuožiam iki KSS (žemyn 20-30 min. kelio neskubant), sužinom prognozę – audra, ir visą dieną pietaujam.

Kovo 29 diena, trečiadienis (vienuolikta diena)

8 val. pasiruošę išeiti, bet sninga, nelabai matosi. 10 val. vis tik išeinam į Petreliusus. Vėžės. Prie zapadnyj Petrelius perėjos pavejam pora grupių. Paskutinius 200 m. kai beveik neklimpsta, paskui jau ir visai neklimpsta, kopiam be slidžių. Tik Kazys neužmiršta, kad mes slidžių žygyje. 13 val. ant perėjos. Sugraužiam riešutų ir jau bėgtume toliau, žemyn ir į vostočnyj Petrelius, bet po 5 min. protas prašviesėja – juk nieko nesimato! ir apsigalvoju, grįžtam į perėja papietauti ir palaukti geresnio oro. Kiek galima pietauti… Vis dar nesimato, ir nesimatys. Sninga, taigi 14 val. sukam atgal. Jau neskubėdami visai 16.30 grįžtam į stovyklavietę. Dar kartą nučiuožiam į KSS. Atšliuožia Sapnas. 18.30 val. vakarienė. Ryt jei geras oras per vostočnyj Petrelius ir Ramzaj čiuošim namo, jei blogas – irgi namo.

Kovo 30 diena, ketvirtadienis (dvylikta diena)

Oras blogas. 9.00 Čiuožiam tiesiai burano vėžėmis į Kirovską. Prikalbinu pasitepti slides. Vos negaunu paskui už tokį pasiūlymą ausų. Pusė dedasi slides ant pečių ir mėgaujasi pėsčiųjų žygio privalumais. Atšyla visai, pradeda lynoti. 15 val. nusigaunam prie sanatorijos, atradę stogelį puolam pietauti, per tą laiką uždaro botanikos sodą, nors sako, kad jis dirba iki 17val. (16 val. jau buvo uždaryta), iki autobuso dar reikia paėjėti kokius 2 km keliu – iš sanatorijos veža tik ypatingus keleivius, mes į tą kategoriją netilpom, mūsų su Vyteniu iniciatyva šturmuojam “Sport” viešbutį, bet nesėkmingai – visas Kirovskas pilnas, nes vyksta kažkokios visos Rusijos varžybos. Vis garsiau girdisi mintys važiuoti tiesiai į Apatitus, geležinkelio stotį, ten pratūnoti iki traukinio; vis tik pakeliui užsukam į pirtį – su mintim, kad gal ten besiprausdami ką nors sužvejosim. Sužvejojam. Temstant atsigrūdam į bendrabutį, visi gaunam po lovą su balta patalyne. Ryt – į traukinį.

Inventorius:

Palapinė “ZIMA”, pagr. virvė, 1 kompl apraišų, 2 karabinai, ledkirtis, remontas, vaisti-nėlė, lakštas ir kastuvėlis sniegui, pjūklas, kirvis, du puodai, tinklelis laužui, žibintuvėliai keturi?, termosai 3x1l, 6 miegmaišiai, nekenktų primusas atsargai, polietilenas į palapinę atlydžiui, žvakidė į palapinę; smagu būtų pastatyt kokį namelį ar urvą – tada reikia daugiau kastuvėlių ir pjūkliukų, būtinai – primuso.

Kiekvienam katės, lavininė juosta, kuprinė, kilimėlis, beskidai, atsarginė spyruoklė, lankelis lazdoms, peilis, žvakė, skraistė nuo lietaus.

Pinigai:

Pinigai: 1USD~28 rub.
Maistas: kiekvienas pirko už 37 lt, + bendras 40lt =~77 lt
Susimetėm po 45 lt :
pirtis 8*26rb,
bendrabutis 8*21rb,
Olenogorsk – Revda 471 + 400 taksi,
Kirovsk – Apatitai autobusas 30rb (žmogui 6-7 rb),
Metro 8*3rb.
Atlikusius pragėrėm

Bilietai pirmyn (plackartas) 10 lt iki Minsko + 60 lt iki Olenegorsko
Bilietai atgal (plackartas iki Peterburgo 24lt, toliau – kas kaip: 50-100lt
Vizos 100 lt.
Draudimas 40lt

Viso vienam žmogui ~400 LT

Pastaba: Kauniečiai pirko bilietus pirmyn – atgal Nesterove į Kaliningrado traukinį, įlipo Lietuvoj. Bilietas kupe kainavo 185 lt