R.Pakso skrydis aplink Pasaulį (3)

Pirmasis nusileidimas už Poliarinio rato

Vakar apie 12 val. 20 min. ”Žinių radijo” laidos metu su Ginu Dabašinsku paskambinę Rolandui Paksui užklupome jį Reikjavike ant kairiojo sparno pildantį SM–2000 degalų talpas. Išties išskirtinis interviu!

Išskirtinis ir todėl, kad kaip tik tuo metu jiedu su Vladimiru Makagonovu priėmė sprendimą skristi į Grenlandiją. Radijo klausytojai galbūt net išgirdo, kaip lakūnai apsikeitė nuomonėmis.

Vis dėlto jie išskrido gerokai vėliau – matyt teko atsižvelgti į sparčiai besikeičiančią meteorologinę situaciją. Ne be reikalo Grenlandija vadinama pasaulio orų virtuve.

Tuo metu, kai, mūsų skaičiavimais, lakūnai turėjo būti nusileidę Grenlandijos Kangerlussuaqo aerodrome, maždaug 50 kilometrų už Poliarinio rato, malonus moters balsas telefono ragelyje kiekvieną sykį ragino patikrinti numerį.

Telefonas suskambo vakare, dvidešimt po aštuonių. Ką tik nusileidę. Pūtęs stiprus priešinis vėjas. Skridę daugiau kaip penkias valandas. Greitis vos didesnis kaip 200 km/val. Dabar spręsią, ar tęsti skridimą, ar laukti rytdienos ir galbūt geresnių orų.

Meteorologinės sąlygos Kanados Bafino žemėje, kurlink driekiesi kita maršruto atkarpa, vakar bent jau pirmoje dienos pusėje buvo atgrasios – debesų aukštis vos 100 metrų, stiprus vėjas.

Apie pusę dešimtos vakaro Lietuvos laiku vėl skambutis: “Nusprendėme nelaukti. Po dvidešimties minučių kylam”.

Frobisherio įlankoje esantį Iqualuitą lakūnai Lietuvos laiku pasiekė pirmą nakties. Pirmasis ir matyt didžiausias įspūdis – gūsiais, kokių niekur neteko patirti, pūtęs vėjas.

Vakar skridę iš viso apie devynias valandas lakūnai kirto penkias laiko juostas. Šiandien – vėl dvi atkarpos. Pirmasis nusileidimas Churchillio mieste ant Hudzono įlankos kranto. Tačiau iki šio aerodromo – kol kas didžiausias maršrute 1600 kilometrų perskridimas virš negyvenamos tundros ir Hudzono įlankos vandenų.

Antroji atkarpa – 1000 kilometrų iki Kanados Ontario provincijoje esančio Nakinos aerodromo.