Blankus Kauno aviakompanijos likimas

Aviatoriai kaltina kompanijos administraciją dėl nuostolingos veiklos

Artimiausiu metu galutinai turėtų paaiškėti Kauno bendrovės “Aviakompanija Lietuva” likimas. Planuojama bendrovę perkelti į Palangą. Kai aviakompanijos vadovai bei Susisiekimo ministerijos atstovai prabilo ir apie galimą bendrovės likvidavimą, aviatoriai savo darbdavius apkaltino neūkiškumu bei tyčiniais veiksmais žlugdant kompaniją.

Liks krovinių srautai

Iš nuostolių neišbrendančios bendrovės “Aviakompanija Lietuva” veikla bei finansiniai rodikliai vertinami neigiamai, pasigirdo nuomonių, jog ji ateityje gali būti privatizuota arba net likviduota. Tačiau pirmiausiai tapo žinoma, kad aviakompanija paliks tarptautinį Kauno oro uostą bei išsikels į Palangą, kur turi dvi atstovybes. Kaunui iškilo grėsmė apskritai prarasti keleivius, nes čia liks tik krovinių srautai.

Kauno oro uosto reikšmė prisimenama tik esant nepalankioms klimatinėms sąlygoms. Neseniai siautusi pūga, padengusi sniegu visą Lietuvą, sutrikdė Vilniaus tarptautinio oro uosto darbą. Iš čia lėktuvai buvo nukreipiami į Karmėlavoje esantį oro uostą. Specialistai teigia, jog pastarasis oro uostas yra puikioje geografinėje vietoje, tiesa, taip ir neišnaudoti jo privalumai.

“Atėjau dirbti, o ne likviduoti. Uždaryti bendrovę būtų paprasčiausias variantas”, – “Kauno dienai” yra sakęs naujasis kompanijos vadovas Romualdas Gėgžnas. Jo žodžiais piktinasi kompanijos darbuotojai, pradedant techniniu personalu ir baigiant stiuardesėmis. Aviatoriai dienraščiui teigė, jog vadovas yra pažadėjęs, jog su 50 proc. darbuotojų teks atsisveikinti. Bendrovėje dirba 160 žmonių. Kompanijos skolos sudaro 28 mln. Lt. Kompanijos lėktuvai šiuo metu skraido į Hamburgą, Oslą, Bilundą bei Kristianstadą.

Aviatoriai, susivieniję į jungtinę profesinę sąjungą, teigė kovosiantys iki galo ir įrodysiantys, jog dėl nuostolingos veiklos kalčiausia administracija. Susijungusios bendrai kovai lakūnų profesinė sąjunga “Skrydis” ir techninio skyriaus – “Avia” žada teisybės ieškoti pas aukščiausiuosius šalies pareigūnus.

Prognozuojama liūdna pabaiga

“Aviakompanija Lietuva” prie “Lietuvos avialinijų” (LAL) buvo prijungta 1997 m. Tokiu būdu Kauno bendrovė tapo antrine LAL įmone. Tuomet specialistai tvirtino, jog bendrovių sujungimo būdas yra pigesnis už sujungimą įmones reorganizuojant. Valdininkai suskubo jungti aviakompanijas tam, kad jos būtų privatizuojamos kaip viena įmonė. Abi bendrovės buvo įtrauktos į 1997-1998 m. privatizuojamų įmonių sąrašą.

Nežinia, kaip pakryps Kauno kompanijos likimas privatizavus LAL. Apie tai menkai užsimena pardavimo šalininkai. Teigiama, kad LAL susidomėjo trys užsienio bendrovės, o privatizavimo tėvu vadinamas akademikas Eduardas Vilkas šviesią nacionalinės aviakompanijos ateitį mato tik Vakarų kompanijų sudėtyje. Kauno bendrovės likimas šiuo atveju būtų dar liūdnesnis. Juo labiau kad keleivių srautai didėja, pernai gautas ir nedidelis pelnas.

Kauno aviatoriai tvirtina, jog per šiuos beveik penkerius metus nebuvo įsteigta nė vieno maršruto. Priešingai, 2000 m. atsisakyta nemažai reisų. Kompanijos vadovybė dėl nuostolingų 1999-2000 m. vardijo įvairias priežastis: euro kurso svyravimas pasaulinėje rinkoje, vidutinio tarifo sumažėjimas, gamybinių išlaidų padidėjimas. “Tačiau niekur nėra paminėta, jog aviakompanijos administravimo ir valdymo išlaidos padidėjo. Be to, vertėtų pasidomėti, kiek keleivių skraido su lengvatiniais bilietais, nors ir nebūdami aviakompanijos darbuotojai”, – piktinosi bendrovės žmonės.

Bando sutaupyti

Pernai pasirodžiusi informacija, kad “Aviakompanija Lietuva” netrukus paliks Kauną, sujaudino ne tik oro uosto vadovybę, bet ir kai kuriuos miesto Tarybos narius. Tam praėjusį rudenį nepritarė ir LAL valdyba, tačiau netrukus gali paaiškėti, kad kompanijos lėktuvai skraidys tik iš Palangos ir Vilniaus. Teigiama, kad tokiu būdu bus išvengta nuostolingų skrydžių atkarpoje Kaunas-Palanga-Kaunas. Tačiau aviatoriai mano, kad yra visiškai neskaičiuojama, jog bus prarasti apie 7 proc. keleivių. Be to, specialistai sakė, kad keleiviai tikrai atsisakys skristi su kompanija, kuri yra 250 km toliau, bei pasirinks kitą kompaniją, skraidinančią į tuos pačius miestus.

Kaip aviatoriai vertina kalbas apie LAL, o kartu ir “Aviakompanijos Lietuva” pardavimą? “Kiekvienam oro transportą išmanančiam aišku, kad kalba ne apie kažkokį konkretų turtą, o maršrutai, kurie ir yra dėmesio centre. Investuotojas galės elgtis kaip tik norės, nes oro linijos priklausys jam, o lėktuvus ir pilotus galės pakeisti”, – įsitikinę pašnekovai.

Lėktuvų pilotus stebina ir kiti kompanijos administracijos sprendimai. Vienas tokių – pasiūlymo dirbti Nigerijoje atsisakymas. Kauniečiai jau yra skraidę šioje Afrikos valstybėje, tačiau šį kartą pasiūlymo atsisakyta, nors toks darbas būtų atnešęs bendrovei pelną. Per visus veiklos metus bendrovė nesugebėjo įsigyti licencijos, leidžiančios vežioti paštą, o tai sudarytų, anot specialistų, atneštų nemažą pelną. Nesugebėta įdiegti ir užsakomųjų reisų programos. Norėdami užsisakyti reisą, klientai patys ieškosi, kaip tai padaryti. Lakūnai prisimena tragikomiškus nutikimus, kai išskrendant iš kokio nors Europos miesto “Lietuvos” reiso tablo lentelėje keleiviai nerasdavo, apie skrydį informuodavo tik pranešėja.

Mato neūkiškumą

Aviatoriai teigė turintys daugybę administracijos neūkiškumo įrodymų. “Kur jūs matėte aviakompanijos reklamą arba nuolaidų pasiūlymus?” – vadybos klaidas regi lakūnai. Anot jų, reikia sumažinti aviakompanijos administravimo išlaidas. “Tai viena nuostolingiausių aviakompanijos grandžių. Valdymo ir administravimo išlaidos sudaro didžiąją nuostolių dalį, bet, deja, tai yra ir pati skausmingiausia pasiūlymų dalis, kuriai priešinasi visa aviakompanijos vadovybė”, – įsitikinę kalbinti aviatoriai.

Dar labiau aviakompanijos darbuotojus papiktino lėktuvų JAK-40 išpardavimas. Jie mano, jog jeigu pelno siekianti transporto organizacija išpardavinėja savo pagrindines susisiekimo priemones užuot suradusi joms darbo, tai reiškia, kad organizacija artėja prie bankroto. Tai, kad per pastaruosius ketverius metus reisų skaičius sumažėjo apie 50 proc., anot profesinės sąjungos narių, nedavė apčiuopiamos naudos. “O tai byloja arba apie visišką nesugebėjimą valdyti suteiktus išteklius, arba apie tai, kad yra suinteresuotų asmenų grupė, kuriai nuostolinga kompanijos veikla duoda arba duos naudą”, – teigė aviatoriai.

Dar labiau juos stebina artimiausi administracijos planai nuomotis “Saab” lėktuvus iš motininės kompanijos LAL. Aviatorių žiniomis, vieno lėktuvo nuoma kainuoja 60 tūkstančių JAV dolerių per mėnesį, o tai yra dideli pinigai iš skolų neišbrendančiai bendrovei.

Beje, R.Gėgžnas aviakompanijai vadovauja neilgai. Iki praėjusių metų antros pusės vadovavęs Antanas Marcinkevičius užsitraukė LAL valdybos rūstybę už nepatenkinamą administracijos darbą. Paskirtasis R.Gėgžnas anksčiau vadovavo LAL komercijos skyriui.

Kreipsis į Prezidentą

Aviatoriai parengė laiškus aukščiausiesiems šalies pareigūnams, kuriuos netrukus turėtų išsiųsti.

“Prašome Jūsų būti atidžiam visuose įvykiuose, kurie yra susiję su Lietuvos aviacija. Tai viena iš seniausių transporto šakų Lietuvoje, turinti gražias, kalendorines tradicijas. Neleiskite išnaikinti įsileidžiant bet kokį kapitalą”, – rašoma aviatorių kreipimesi į šalies Prezidentą.

Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui aviatoriai siūlo pasidomėti Estijos bei Latvijos aviakompanijų privatizavimo pavyzdžiais ir padaryti iš to išvadas. Anot lakūnų, šiose Baltijos šalyse iš esmės buvo nupirktos tik skraidymų kryptys. Apie 78 proc. darbuotojų neteko darbo, o naujų darbo vietų nebuvo sukurta.

“Jūsų asmenyje daugelis aviacijos specialistų puoselėja vienintelę viltį, kad ateityje aviatoriaus specialybė nebus vėl nuvertinta iki eilinio Gariūnų prekeivio, kaip ne kartą buvo atsitikę nemokšiškai valdant Lietuvos aviaciją. Galbūt reikėtų kritikuoti kai kuriuos susisiekimo ministro sprendimus, bet manome, jog Jūsų dėmesio užteks ir šiai transporto šakai”, – užsimenama laiške, adresuotame Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui. Kompanijos darbuotojai prašo ir susisiekimo ministro Zigmo Balčyčio išskirtinio dėmesio.

Nėra laukiami rinkoje

Greitai darbo neteksiantys aviatoriai ragina atkreipti dėmesį į tai, kad specifinės profesijos atstovai nėra laukiami darbo rinkoje. “Kur jūs matėte skelbimus laikraščiuose, siūlančius darbą lakūnams?” – retoriškai klausė susikrimtę “Aviakompanijos Lietuva” darbuotojai. Atleidus iš darbo specialistus iš esmės jie yra paliekami be jokių perspektyvų susirasti pragyvenimo šaltinį, atitinkantį išsilavinimą. “Tai galime traktuoti kaip aviakompanijos problemų perkėlimą ant mokesčių mokėtojų “kupros”, tačiau kiek tai kainuos valstybei – niekam neįdomu”, – sakė aviatoriai. Kompanijos darbuotojai neslėpė savo pavardžių, tačiau prašė, kad jos nebūtų skelbiamos viešai – “tokiu atveju mus pirmus atleistų”.

Marius JOKŪBAITIS
“Kauno diena”