| | |

V.Bogušis: Seimas turi būti suinteresuotas kuo spartesniu parlamentiniu tyrimu dėl VSD

Seimas ir Valstybės saugumo departamento (VSD) turi kuo greičiau duoti aiškius ir nedviprasmiškus atsakymus į visuomenės keliamus klausimus dėl padėties šalies saugumą užtikrinančioje institucijoje, sureguliavimo, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys liberalcentristas Vytautas Bogušis. “Seimas NSGK turėtų suteikti visus reikalingus įgaliojimus, kurie komitetui leistų operatyviai, objektyviai ir be emocijų išsiaiškinti problemų VSD priežastis bei pasiūlyti galimus sprendimo būdus. To reikalauja ne tik visuomenė, bet ir atsakomybė už vieną iš svarbiausių šalies saugumą užtikrinančių institucijų”, – mano V.Bogušis. Liberalcentristo įsitikinimu, tiriant VSD veiklą būtinas maksimalus apolitiškumas, dalykiškumas ir nacionalinių šalies interesų viršenybė prieš bet kokius kitus problemos tyrimo aspektus.

| | |

Liberalcentristai: politinės realybės ignoravimas – penas naujiems pranašams ir “gelbėtojams”

“Atkaklus siekis, nepaisant nieko, priversti kartu dirbti dešiniuosius ir kairiuosius nėra nekalta “politinė” utopija, o sąmoningas realybės ignoravimas, skatinantis neprognozuojamą atoveiksmį”, – mano Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Vytautas Bogušis. Liberalcentristui kelia susirūpinimą, kuomet nesant kritinės padėties bei pavojaus šalies ekonominiam, politiniam saugumui, dvi dabartinio Seimo partijos yra prievartaujamos dirbti kartu, atsainiai pamirštant apie dar du trečdalius tautos atstovų. “Politiniai technologai, vardan savų utopinių politinių vizijų, verčia vos trečdalį dabartinio Seimo sudarančias, skirtingų pažiūrų partijas tapti – vienintelėmis turinčiomis teisę siūlyti išeitį iš dabartinės politinės krizės, visus kitus paliekant statistais. Toks politinės tikrovės ignoravimas yra ne tik neišmintingas, bet ir pavojingas, nes paneigia tikrovę bei rengia dirvą naujiems pranašams ir “gelbėtojams”, – įsitikinęs V.Bogušis. Liberalcentristas ragina valstybės vadovą atsižvelgti, kad ir nelabai priimtiną politinę realybę bei neblukinti margo Lietuvos partijų žemėlapio, sąmoningai ar nesąmoningai siekiant, kad jame liktų vos dvi spalvos.

| | |

Algirdas Brazauskas (Biografija)

Algirdas Brazauskas gimė 1932 m. Rokiškyje, tarnautojų šeimoje. 1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą, kurį baigė 1956 m., įgydamas inžinieriaus hidrotechniko specialybę. 1965 m. A. Brazauskas, sukaupęs darbo statybinėse organizacijose patirties, buvo paskirtas statybinių medžiagų pramonės ministru. 1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 1974 m. jam suteiktas ekonomikos mokslų daktaro laipsnis. 1988 m., vykstant Lietuvos tautiniam atgimimui, A.Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas – Lietuvos Sąjūdis. A. Brazausko vadovaujama Lietuvos komunistų partija 1989 m. atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. 1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos steigiamajame suvažiavime A.Brazauskas buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu. 1990 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariu, A.Brazauskas tapo 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataru.