Tegyvuoja ekonominis nacionalizmas
Prisiprognozavę, prisišnekėję, prisifantazavę, galiausiai prisigąsdinę Lietuvos žmonės suprato: vien aritmetika ir pesimizmas nuo krizės neišgelbės. Kad ir kiek sąskaitininkai šemetos skaičiuos procentus, nuo jų didėjimo realūs skaičiai tiek pat nepaaugs. Kad ir kiek vaipysis Seimo pirmininkas, tauta Prezidentu jo neišrinks. O kultūros ministras, kad ir kiek mėgins dėtis svarbiu ir gerbtinu, greitai supanašės su savo vaidintais personažais ir – svarbiausia – dvasingojo fronto karių nepamaitins. Patys privalome net ir sunkmečiu pasistengti džiaugtis gyvenimu. Ir pasirūpinti savimi bei artimu savo. Žmonija ne kartą pademonstravo savo unikalius gebėjimus būtent per sunkmečius ne tik išgyventi, bet ir sukurti didžiuosius technikos bei meno pasiekimus. Ir dabartinė krizė atskleidžia netikėtus reiškinius. Visų pirma žmonių norą linksmintis, bendrauti, užjausti. Pastarąjį sekmadienį minios žmonių suplūdo į „Palangos stintos” šventę. Išties ne tik duona, bet ir reginiais gyvas žmogus. Aimanos, pykčiai, pesimizmas niekada neįveikė negandų, nepadėjo išspręsti jokių problemų. Galbūt mes ramiai, be jokios politinės agitacijos galėtume ir per pusmetį įveikti nelemtąją krizę. Tik reikia susitarti tarpusavyje, pabūti nors vienerius metus ekonominiais nacionalistais. Apie tai garsiai nepasakojant ES komisariatui. Nuėję į parduotuvę pasižiūrėkime, kur užaugintos daržovės, kokios šalies mėsa.