Modemai, telefaksai, PK tinklai
• Modemas reiškia moduliatorių ir demoduliatorių, modemas moduliuoja ir demoduliuoja signalus ir suderina PK su ryšio linija, valdo informacijos perdavimą. Modemą sudaro nuosekliosios sąsajos valdiklis, moduliatorius demoduliatorius, ROM (pastovioji atmintinė ‘read only memory’), įėjimo bei išėjimo filtrai. Per nuosekliąją sąsają PK sujungiamas su modemu. Prieš siųsdamas pranešimą telefono linija moduliatorius suderina signalą su ROM saugomu duomenų perdavimo protokolu. Priimant signalą viskas vyksta atvirkščiai. Filtras slopina parazitinius signalus
• PK dažniausiai naudojami asinchroniniai modemai. Jie informaciją perduoda baitais (žodžiais, simboliais). Kiekvienas žodis prasideda START ir baigiasi STOP baitais, nurodančiais žodžio pradžią ir pabaigą. Septyni bitai skirti duomenims perduoti, o aštuntasis- kontrolinis, perdavimo teisingumui patikrinti. Kad siųstuvas ir imtuvas vienas kitą suprastų, reikia laikytis tam tikro duomenų perdavimo protokolo. Modemui suderinti su informacijos imtuvu dažniausiai (IBM tipo PK) naudojama nuoseklioji asinchroninė sąsaja RS232.
• Sinchroninis perdavimas esti spartesnis ir patikimesnis, tačiau gerokai brangesnis, todėl PK modemuose retai naudojamas.
• Seniausias 300 bitų/s modemas buvo labai lėtas. Vėliau atsirado greitesni 2400, 4800, 9600, 14400, 28800, 36600bitų/s modemai. Dabar populiariausi 56000bitų/s modemai.
• Naujausi ir sparčiausi modemai yra V.90 standarto. tokie modemai 56Kbitų/s sparta gali priimti informaciją tik iš skaitmeninių linijų, kitaip jie dirba kaip V.34 standarto 36Kbitų/s modemai.siųsdami informaciją jie visada dirba kaip V.34 tipo modemai. V.90 standartas yra paskutinis analoginių modemų, dirbančių įprastinėmis telefono linijomis, nes jis išnaudoja visas šių linijų galimybes.
• Duomenų spartai padidinti modemuose yra įranga duomenims suglaudinti (V.42bis; MNP5 protokolai). Kai siunčiami ilgi ir nesuglaudinti failai modemas keletą kartų (teoriškai8, o praktiškai 2,5 karto) sumažina perduodamų bitų skaičių ir tiek pat sutrumpina duomenų perdavimą iš kompiuterio. Todėl įdiegiant duomenis glaudinantį modemą, reikia domenų perdavimą iš kompiuterio į modemą padaryti 4 kartus didesnį už didžiausią modemo duomenų siuntimo spartą, šiuolaikiniam modemui tai būtų 115200bitų/s, nes sparčiau duomenų perduoti neleidžia WINDOWS tvarkyklė comm.drv. Modemas dirba valdymo ir ryšio režimais. Valdymo režimu nustatomi jo parametrai ir valdymo komandos
• Yra ir žymiai spartesnių modemų kurie dirba kabelinės televizijos ryšio kanalais (cable modems). Kabelinės televizijos įranga vienakryptė nes ji skirta tik signalui priimti, todėl daugelis kabelinių modemų yra asimetriški, tačiau tai nėra trūkumas, nes daugelis vartotojų labiau suinteresuoti duomenis priimti, nei pasiųsti. Kabelinėj televizijoj naudojamas 6MHz pločio kanalas, todėl modemas pasiekia 10-30Mbitų/s spartą duomenims gauti. O duomenis siunčia žymiai siauresniu kanalu, arba telefono linija. Kabeliniai modemai lėtai plinta, nes yra sudėtingesni ir brangesni, o be to interneto linijos yra perkrautos, kad net nepajėgia perduoti informacijos kabeliniams modemams.
• Norint keistis dideliais informacijos kiekiais (pav.:rengti videokonferencijas)galima per specialų adapterį, jungiantis per ISDN (Integrated Services Didital Network) tinklą. Individualiems vartotojams skirta ISDN-30 tinklo versija. Ji turi 30 kanalų duomenims perduoti, jie yra 64kbitų/s, ir viena 16kbitų/s spartos kanalą valdymui. Šiuos kanalus sujungus duomenis galima perduoti 1,92mbitų/s greičiu.
• Telefaksai. Jais perduodamos dokumentų kopijos. Telefaksas susideda iš siųstuvo, kuriame yra skeneris ir moduliatorius, bei imtuvo turinčio demoduliatorių ir spausdintuvą. Telefaksas yra autonominis prietaisas, tačiau jo f-jas gali atlikti ir PK, turintis faksmodemą (visi šiuolaikiniai modemai gali priimti ir siųsti faksogramas),skenerį ir spausdintuvą. Telefaksai būna analoginiai ir skaitmeniniai.
• PK tinklai. Kompiuteriniu tinklu vadiname informacijos perdavimo sistemą, kuri tarpusavyje jungia terminalus bei autonomiškai funkcionuojančius PK. Jei tinklas jungia įrenginius esančius netoli vienas kito, tai jis vadinamas vietiniu tinklu. Yra regioniniai , valstybiniai ir pasauliniai tinklai. Savo sandara jie panašūs, tik skiriasi sujungiamų įrenginių skaičiumi, atstumais tarp jų bei techninėmis charakteristikomis. Nedideli- vietiniai tinklai (LAN local aplication network) būna sudaryti tik iš PK didesniuose tinkluose informacijai saugoti rūšiuoti, paskirstyti, naudojami galingi pagrindiniai kompiuteriai. PK vietiniai tinklai būna trijų konfigūracijų. Magistraliniai. Kompiuteris yra prijungiamas prie magistralės ir siunčiama informacija yra perduodama tiesiai adresatui. Prie magistralės prijungti PK yra nepriklausomi vienas nuo kito, todėl juos atjungus ar prijungus kitus PK darbas nenutrūksta. PK informaciją gali išsiųsti tik tada, kai magistralė būna laisva, todėl PK specialiu signalu patikrina ar magistralė laisva. Žvaigždiniai. Čia visa informacija perduodama per pagrindinį kompiuterį. Žvaigžde jungiami dideli tinklai, kuriems būtinas galingas pagrindinis kompiuteris informacijos srautams valdyti. Tokios struktūros patikimumą lemia CK patikimumas. Žiedinis. Čia informacija iš vieno PK perduodama kitam viena kryptimi. Žiediniame tinkle nuo vieno PK prie kito cirkuliuoja fiksuotos talpos “ paketas” į kurį galima įkrauti norimą perduoti informaciją. Prieš siųsdamas informaciją PK patikrina ar “paketas” tuščias: jei taip tai į jį įkrauna informaciją, jei ne- laukia kol ištuštės. Visais atvejais informacija visiems abonentams siunčiama tam tikro dydžio paketais, turinčiais tiek siuntėjo, tiek gavėjo adresus.
• Pasaulinis interneto tinklas. Norint naudotis interneto tinklu reikia iš tinklo operatoriaus (provider) gauti kreipinio kodą bei slaptažodį, turėti reikalingą programų paketą ir modemą. Kaip greitai bus perduodama informacija priklausys nuo ryšio linijos kokybės ir interneto kanalų, kuriais perduosime informaciją. Pigiausia ir paprasčiausia yra komutuojama telefono linija, kai paskambinus operatoriaus duotu numeriu prie tinklo prisijungiama tik darbo laikui. Naudotina, kai ryšio kanalas eksploatuojamas neintensyviai. Patogesnė bet brangesne yra abonentui skirta atskira telefono linija. Ji dažniausiai naudojama vietiniam kompiuterių timklui sujungti su interneto mazgu. Daug patogesnės ir brangesnės yra plačiajuostės kabelinės arba šviesolaidinės ryšio linijos. Prie interneto galima prisijungti dviem būdais: kai PK tampa internet mazgo kompiuterio terminalu (dialup connection); perSLIP (serial line interface protocol) arba per PPP (point to point protocol) protokolus, kai kompiuteris pampa interneto dalimi.
