Mobilieji telefonai ir sveikata

Mobilieji telefonai – tai nauja progresyvi ryšio technologija, kuri, deja, nėra indiferentiška vartotojų sveikatos atžvilgiu. Mobiliojo ryšio technologijos pastaruoju metu sparčiai plinta visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje veikia dviejų tipų mobilusis ryšys: analoginis – NMT ir skaitmeninis – GSM (Globali Sistema Mobiliajam ryšiui ). Žymiai didesnę dalį abonentų turi skaitmeninio GSM ryšio paslaugų tiekėjai. Lietuvoje šio tipo ryšį teikia jau trys bendrovės: Omnitel, Bitė GSM ir Tele 2.

Šiuo metu GSM apima 143 pasaulio šalis ir yra toliau plečiama. Pasaulyje šiuo metu yra daugiau nei 250 milijonų besinaudojančių šiomis paslaugomis, prie kurių kiekvieną mėnesį prisijungia maždaug po 7 milijonus naujų abonentų. Lietuvoje vartotojų skaičius nėra labai didelis. Dažnam lietuviui nuvykusiam į Skandinavijos valstybes kelia nuostabą mobiliųjų telefonų vartotojų mastai ir intensyvumas. Gatvėse, prekybos centruose nuolat skamba telefonai, daugybė kalbančiųjų, pokalbių trukmė dažnai ilgesnė nei mes kalbame telefonu namie. Šiose šalyse mobiliųjų telefonų skaičius lenkia fiksuoto ryšio paslaugų tiekėjus. Ką gi, mums gal būt lieka pavydėti, o gal galvoti, jog jei mobilieji telefonai kenkia sveikatai, tai pirmiausia pajusime ne mes, ne Lietuvoje.

Mobilieji telefonai gali spinduliuoti labai stiprius elektromagnetinius laukus. Analoginis ryšys generuoja pastovius, o skaitmeninis – pulsuojančius elektromagnetinius laukus. Elektromagnetiniai laukai ir bangos atsiranda, kintant elektros krūviams. Tai akimi nematomi sūkuriniai elektriniai ir magnetiniai laukai, sklindantys erdvėje šviesos greičiu. Biologinis elektromagnetinės radiacijos veikimas priklauso nuo jos energijos galingumo, poveikio trukmės bei individualių organizmo savybių. Gyvi organizmai elektromagnetines bangas atspindi arba sugeria. Audiniams sugeriant elektromagnetinę radiaciją, pakinta vandens ir baltymų molekulių erdvinis išsidėstymas, jos išsidėsto pagal tam tikrą ašį, tai yra įsielektrina. Šiai radiacijai perėjus į šiluminę energiją, pasireiškia terminis poveikis. 1990 metais JAV Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje ataskaitoje elektromagnetines bangas buvo siūloma klasifikuoti kaip fizinį faktorių, sukeliantį onkologinių susirgimų vystymąsi. Tačiau šio siūlymo buvo atsisakyta, kadangi tikslus elektromagnetinės radiacijos poveikio organizmui mechanizmas iki šiol nėra žinomas. Iš dalies šį sprendimą lėmė ekonominiai motyvai bei įtakingi pramonės sluoksniai.

Mobilieji telefonai yra vieni iš elektromagnetinės radiacijos šaltinių. Kalbant telefonas nukreipiamas tiesiai į smegenis. Stipriausias elektromagnetinis laukas yra 5 centimetrų spinduliu aplink telefono anteną, didžiausia dalis elektromagnetinės radiacijos sugeriama odoje, iki 1 cm gylyje. Kai telefonas yra budėjimo režime, skleidžiami radiacijos lygiai yra labai maži ir praktiškai nepastebimi.

Australijoje, JAV, Norvegijoje ir Švedijoje atlikti tyrimai parodė neigiamą įtaką mobiliųjų telefonų vartotojų sveikatai: sukeliami galvos skausmai, atsiranda klausos, regėjimo pakitimų, atminties susilpnėjimas, galvos svaigimas, kaklo ir veido odos paraudimas bei niežėjimas, karščio jausmas aplink ausį ir veido bei kaklo srityje. Visi šie paminėti simptomai yra trumpalaikiai, atsirandantys pokalbio metu ar praėjus kuriam laikui po pokalbio. Simptomai paprastai išnyksta kelių ar keliolikos valandų bėgyje.

Žymiai svarbesni ir daugiau gąsdinantys yra pastovūs sveikatos pažeidimai, galintys tapti onkologinių susirgimų, Alchaimerio, Parkinsono ligų priežastimi. Mobilieji telefonai įtakoje gali padažnėti smegenų, kraujo, kaulų čiulpų vėžiniai susirgimai. Pasaulinėje Sveikatos Organizacijoje šiuo metu yra atliekami tyrimai, ieškant ryšio tarp mobiliųjų telefonų vartojimo ir vėžinių susirgimų. Tačiau tuo atveju, jei rezultatai ir būtų neigiami, vis dėlto pilnai atmesti onkologinių susirgimų rizikos nebus galima. Tai yra paaiškinama tuo, jog laikas reikalingas šių susirgimų vystymuisi, yra matuojamas keliais dešimtmečiais. Tokį laiką turėtų veikti kenksmingas faktorius, kol išsivystytų vėžinis susirgimas. Mobilieji telefonai plačiau vartojami nėra seniai, todėl šiuo metu atliekami tyrimai gali neatspindėti realaus vaizdo. Vartotojų apklausos duomenys rodo, kad daugiau skundų yra sulaukiama iš asmenų, vartojančių skaitmeninį GSM ryšį, kuris yra biologiškai aktyvesnis negu NMT tipo ryšys. Pagrindinę, vienus ar kitus nusiskundimus išsakančių asmenų, dalį sudaro tie mobiliojo telefono ryšio vartotojai, kurių pokalbių trukmė per parą viršija 1 valandą. Dažniausi nusiskundimai yra šie: karščio jausmas ausies srityje, galvos skausmai, padidėjęs nuovargio jausmas.

Kadangi mobiliojo ryšio telefonų įtaka sveikatai nėra pilnai įrodyta, reikėtų stengtis visais įmanomais būdais apsisaugoti nuo galimo elektromagnetinės radiacijos poveikio. Pokalbių trukmė turėtų būti kiek įmanoma trumpesnė, nes tai mažina simptomų ir susirgimų vystymosi riziką. Mobilieji telefonai turėtų būti laikomi kuo toliau nuo kūno, mažiausia 20-50 centimetrų atstumu. Todėl nederėtų jų nešioti švarko ar kelnių kišenėse, prie diržo, kadangi ne tik pokalbio metu yra spinduliuojami elektromagnetiniai spinduliai, kurie gali neigiamai veikti sveikatą. Laikant telefoną kelnių kišenėse arba prie diržo, veikiama reprodukcinė sistema, tai didina apsigimimų riziką, lytinės funkcijos sutrikimus. Asmenims, kuriems yra implantuoti širdies veiklos stimuliatoriai, mobiliųjų telefonų vartojimas turi būti suderintas su gydančiu gydytoju bei nerekomenduojama juos nešiotis vidinėje švarko kišenėje.

Be medikų patarimų ir perspėjimų, yra ieškoma ir techninių sprendimų, mažinančių mobiliųjų telefonų poveikio riziką. Pavyzdžiui, Švedų mokslininkai siūlo keisti telefono dizainą ir ergonominius parametrus – sukonstruoti telefoną su žemyn nukreipta antena. Tokiu atveju būtų sumažinama poveikis galvos smegenims, labiausiai būtų spinduliuojamas apatinis žandikaulis bei veidas. Be to rekomenduojama vartoti mažiau galingus telefonus, kadangi jų generuojami elektromagnetiniai laukai yra silpnesni. Gali būti naudojama taip vadinama “laisvų rankų” įranga. Ją naudojant, mobilusis telefonas yra ne prie galvos, o kitoje vartotojo pasirinktoje vietoje.

Kol nesame pilnai įsitikinę šios modernios komunikacijos priemonės saugumu, negalime tiksliai atsakyti į klausimą apie mobiliųjų telefonų kenksmingumą, galimos šios rekomendacijos:

kiek yra įmanoma trumpinti pokalbių trukmę;
nepatariama mobiliuosius telefonus vartoti vaikams, paaugliams, nes jų organizmas yra mažiau atsparus neigiamam išorinės aplinkos poveikiui.